Iš paplūdimio – į kalėdinių prekių parduotuvę: kodėl šventei verta pradėti ruoštis jau dabar

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė

Šįmet vasara išeiti neskubėjo, tad dar neseniai saulės spinduliais paežerėse besimėgavusiems gyventojams kalėdinės puošmenos kai kuriuose prekybos centruose kėlė didžiulę nuostabą. Bet tai – geras priminimas, kad iki didžiųjų metų švenčių liko vos daugiau nei pora mėnesių, o joms pasiruošti iš anksto – tiesiog būtina.

Siekiant finansiškai sumaniau ir tvariau sutikti Šv. Kalėdas bei žengti į Naujuosius metus, svarbu apgalvoti kelis esminius klausimus. Finansiniam nerimui prie šių švenčių stalo – ne vieta.

Kiek galiu išleisti?

Nors gruodį dėl poreikio pasirūpinti šventinėmis dovanomis mūsų išlaidos ūgteli, pajamos dažniausiai išlieka tokios pat, kaip ir kiekvieną kitą mėnesį. Taigi, akivaizdu, kad planuoti švenčių biudžetą bei iš anksto pirkti dovanas ar atsidėti joms pinigų – pats metas. Be kita ko, kai pasiliekame šventinius pirkinius paskutinei minutei ir tenka skubėti, padidėja tikimybė, kad priimsime ne pačius finansiškai racionaliausius sprendimus.

Todėl įvertinkite, koks bus bendras jūsų dovanų biudžetas. Tuomet susidarykite žmonių, kuriems norite įteikti dovanas, sąrašą ir numatytą sumą išdalykite pagal tai, kiek kokio žmogaus dovanai ketinate skirti. Apgalvokite ir tai, kokią dovaną už numatytą sumą norėsite įteikti, sudarykite dovanų sąrašą. Taip bus paprasčiau išlikti biudžeto rėmuose nei parduotuvėje ieškant nežinia ko. Neapgalvotos dovanos grįžus namo gali imti atrodyti netinkamos gavėjui, o tai gali reikšti papildomas išlaidas tinkamesniam daiktui.

Ar visus turiu apdovanoti?

Kalėdų senelis, sakoma, du kartus patikrina savo sudarytą sąrašą. Tai turėtumėte padaryti ir jūs. Jokiu būdu nesakau, kad kažkas iš jūsų artimųjų šįmet buvo negeras, bet esama ir finansiškai sumanesnių būdų dovanoti dovanas.

Pavyzdžiui, šeimoje ar tarp bičiulių traukiant burtus, kas kam įteiks dovaną. Taip vienam žmogui reikės nupirkti tik vieną dovaną – ir išlaidų mažiau, ir galvosūkių, ką dovanoti.

Kai kuriais atvejais prasminga dovanoti vieną bendrą dovaną vietoje kelių atskirų. Toks dovanojimo būdas leidžia nupirkti brangesnę dovaną, nors kiekvieno iš dovanotojų finansinis indėlis gali būti mažesnis, nei perkant kažką atskirai.

Kur ieškoti mažesnių kainų?

„Juodasis penktadienis“, „Kibernetinis pirmadienis“ ir kitos nuolaidų karštinės gali padėti sumažinti išlaidas, jei jų metu ne tik išlaikysite šaltą protą, bet ir pagalvosite apie kalėdines dovanas. Tačiau būkite atidūs ir sekite kainas dar prieš nukainojimus, kad įsitikintumėte, jog tikrai galite sutaupyti.

Eidami į fizines parduotuves nepamirškite jų lojalumo kortelių, na o apsipirkdami internetu patikrinkite, ar elektroninė parduotuvė nesiūlo kokio nors nuolaidos kodo. Beje, kartais tų pačių prekių kainos internetinėse parduotuvėse gali būti mažesnės nei fizinėse. Paprastai geresnes kainas gali pasiūlyti tos elektroninės parduotuvės, kurios neturi ir fizinės savo versijos, taigi – ir patalpų bei personalo išlaikymo kaštų.

Kaip nepadovanoti pinigų sukčiams?

Būtina atminti, kad per masinių nuolaidų dienas bei išaugus e. prekybai šventiniu laikotarpiu, aktyvesni tampa ir internetiniai sukčiai. Tai metas, kada piktadariai kuria fiktyvias elektronines parduotuves, socialiniuose tinkluose ir kituose kanaluose į jas vilioja stulbinamomis nuolaidomis. Todėl stenkitės naudotis žinomomis ir patikrintomis internetinėmis parduotuvėmis, mažiau girdėtas kruopščiai patyrinėkite, paieškokite atsiliepimų apie jas.

Būkite atsargūs ir pirkdami prekes iš skelbimų portalų – čia irgi gali tykoti sukčiai. Sutarus dėl įsigyjamo daikto jie atsiunčia siuntų tarnybų svetaines imituojančių puslapių nuorodas sakydami, kad daikto pristatymą užsisakę per atsiųstą nuorodą galėsite sutaupyti. Tokiose nuorodose neretai prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis, taip juos atiduodant į sukčių rankas. Siekiant išvengti tokios rizikos į siuntų tarnybų internetinius puslapius saugiausia eiti jų adresą suvedus naršyklės adreso lauke.

Ar suvalgysime 12 patiekalų?

Skaičiuojama, kad vienam Lietuvos gyventojui atitenka netgi 86 kg namuose iššvaistyto maisto per metus. Maisto švaistymo mastas smarkiai išauga būtent per didžiąsias metų šventes. Tai ydinga tiek iš etinės, tiek ir iš finansinės perspektyvos. Juk išmesdami maisto likučius, kuriuos dar galima suvartoti, iš tiesų į šiukšlių konteinerį metame pinigus, kuriuos tam maistui išeidome.

Taigi, planuodami švenčių stalo išlaidas įvertinkite, kiek maisto tikrai suvalgysite su šeima ar bičiuliais. Nusprendę, kieno namuose sėsite prie šventinio stalo, su šeimos nariais ar draugais aptarkite, kas kokiu patiekalu gali pasirūpinti, kad visos šventinio stalo išlaidos negriūtų ant šventės šeimininkų pečių.