ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė: „Tvirtai tikiu, kad Ukraina gali tapti ES nare iki 2030 m. “

Antradienį Europos Parlamento ELP frakcijos vicepirminkė Rasa Juknevičienė dalyvaudama EP politinių grupių pirmininkų konferencijoje su Briuselyje viešinčiu Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku pabrėžė ES paramą šaliai, jau daugiau nei pusantrų metų kariaujančiai prieš Rusiją, bei teigė tvirtai tikinti, kad Ukraina gali tapti ES nare iki 2030 m.

R.Juknevičienė pasveikino susitikimo metu pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą tarp Aukščiausios Rados ir EP.

„Tai svarbus žingsnis stiprinant multidimensinę partnerystę, kuri yra esminė Ukrainos politinėms institucijoms, besirengiančioms ES integracijai“, – sakė EP narė.

Ji pažymėjo, kad Ukraina ukrainiečių kraujo kaina pralaužė ES plėtros sąstingį ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai, Gruzijai ir Vakarų Balkanams.

„Plėtros procesas sukurs galingą geopolitinį postūmį Europos žemyne Ukrainai ir visoms kitoms šalims, norinčioms prisijungti prie ES. Ji priartins mus prie esamų pilkųjų saugumo zonų Europoje panaikinimo. Šių zonų egzistavimas buvo viena iš pagrindinių Kremliaus karinės agresijos priežasčių“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji teigė tikinti, kad Europos Vadovų Taryba patvirtins Europos Komisijos rekomendaciją pradėti stojimo derybas su Ukraina, kurios oficialiai turi prasidėti dar šiais metais.

„Šie rūmai to reikalauja jau gana seniai. Nevilkinkime derybų proceso ilgiau, nei būtina. Jis turėtų trukti 3-4 metus, kaip tai buvo padaryta su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Tvirtai tikiu, kad Ukraina gali tapti ES nare iki 2030 m.“, – pabrėžė ELP frakcijos vicepirmininkė.

Ji taip pat paragino suteikti Ukrainai visą reikiamą pagalbą, kad ji būtų kuo geriau pasirengusi deryboms ir narystei.

Europarlamentarė pažymėjo, kad reikia dar daug ką nuveikti – pasinaudojant teisine priemone „kontrpriemonės“ areštuoti 300 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos valstybės turto ir panaudoti jį Ukrainos atstatymui.

„Svarbu užtikrinti karo nusikaltėlio V. Putino ir jo patikėtinių atsakomybę. Toliau griežtinti Rusijos sankcijas ir užkirsti kelią sankcijų vengimui. Toliau intensyvinti ir didinti karinę paramą – iki šiol ES suteikė ginklų, kurių vertė prilygsta 0,15 proc. Tačiau to nepakanka, reikia skirti daugiau“, – sakė R. Juknevičienė.

ELP frakcijos vicepirmininkė priminė, kad Ukraina gina mus, mūsų vertybes, ne tik savo laisvę.

„Esu iš šalies, kurią anksčiau buvo okupavusi Rusija, o šiandien esu Parlamento narė, kartu su kolegomis iš visos Europos, todėl tvirtai tikiu ES plėtra kaip geopolitine esminių pokyčių priemone.

Pokyčių laisvės, demokratijos ir taikos labui. ES plėtra – tai būdas, kad mūsų žemyne būtų daugiau Europos ir mažiau Rusijos ir Kinijos, todėl tai yra MŪSŲ interesas“, – akcentavo R. Juknevičienė.

Pasak jos, Ukrainos pergalė ir jos narystė ES sukels naują geopolitinių permainų į demokratiją bangą visoje ES rytinėje kaimynystėje, įskaitant Baltarusiją ir Rusiją.

„Tai bendras vaizdas, strateginis svarstymas, į kurį ES turėtų sutelkti dėmesį. Ukrainos įstojimas į ES ir NATO nuties kelią tvariai taikai Europos žemyne“, – sakė europarlamentarė.