Dauguma Lietuvos tėvų riboja vaikų laiką internete: psichologas patarė, kaip nepažeisti vaiko privatumo

Net 8 iš 10 tėvų Lietuvoje riboja laiką, kurį jų vaikai praleidžia internete – tai parodė mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ Lietuvoje atliktas tyrimas. Dažniausiai ribojamas dienos laiko limitas naršymui, taip pat turinys. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad siekiant apsaugoti vaikus nuo žalingo turinio internete, svarbu nepažeisti ir vaiko privatumo jausmo. Anot jo, balansą atrasti padeda atviri pokalbiai, visos šeimos įsitraukimas į interneto naudojimo taisykles, o griežtos bausmės gali sukelti atvirkštinį rezultatą.

Dauguma kontroliuoja veiklą internete

„Tele2“ jau antrus metus iš eilės vykdomas interneto saugumo vaikams tyrimas* parodė, kad didžioji dalis tėvų (79 proc., 2023 – 75 proc.) riboja laiką bei turinį internete. Dažniausiai ribojamas dienos laiko limitas naršymui, bet kai kurie tėvai riboja ir turinį, kurį vaikas gali pasiekti internete.

„Atsižvelgiant į tai, su kokiomis grėsmėmis vaikai gali susidurti internete, tokios tėvų pastangos yra sveikintinos. Tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis (37 proc.) vaikų yra patyrę patyčias internete, panaši dalis (po 34 proc.) – kompiuterio užkrėtimą paspaudus neaiškias nuorodas, lankantis nesaugiose svetainėse bei turėję pokalbius internetu su nepažįstamaisiais“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.

Anot jo, nerimą kelia ir kiti skaičiai – vien per praėjusius metus „Tele2“ visos grupės mastu užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys.

Dėl šios priežasties, pasak D. Drakicko, su vaikais pasikalbėti apie saugumą internete ir taikyti tam tikras naudojimosi taisykles yra būtina. Tėvai dažniausiai su vaikais pasikalba apie asmeninės informacijos, slaptažodžių privatumą, pataria nespausti nežinomų nuorodų, perspėja apie galimas patyčias ir nesaugius puslapius. Tačiau 14 proc. tėvų apskritai nėra kalbėję su savo vaikais apie pavojus internete.

D.Drakickas pastebi, kad labiausiai tėvai riboja vaikus iki 7 metų, o vaikus nuo 12 metų riboja mažiausiai. Dauguma tėvų (67 proc.) laiką riboja patys pasakydami vaikams, kad jau metas atsitraukti nuo interneto. Tačiau tik trečdalis tėvų tai daro įdiegdami specialią saugaus naudojimosi internetu programą (34 proc.).

Svarbu atrasti balansą

Pasak „Jaunimo linijos“ psichologo M. Kriščiūno, rūpinantis vaiko saugumu internete ir taikant ypač griežtas bausmes, galima pažeisti vaiko privatumą. Dėl to jis pataria šeimoje puoselėti atvirą komunikaciją ir visų pirma tėvams išsiaiškinti tokio ribojimo tikslą.

„Tėvams svarbu pirmiausia atsakyti sau į klausimą, dėl ko norima sekti vaiko elgesį internete – ar dėl to, kad jį įtariama kažką darant, ar dėl ten esančių grėsmių, šeimos saugumo, ar dėl kitų priežasčių. Turint šį atsakymą, gali būti gerokai paprasčiau apie jį komunikuoti ir vaikams“, – sako M. Kriščiūnas.

Psichologo teigimu, vieni tėvai su vaikais ieško kompromisų, o kiti didžiausią dėmesį skiria paaiškinimui, dėl ko renkasi tikrinti vaiko elgesį. „Reikšminga atsižvelgti į tai, kad ribos gali būti skirtingos, tad svarbu turėti lankstumo, priimtino abiem pusėms. Ribos gali būti susijusios su laiku, kada naudojamas internetas, vietomis, kuriose galima juo naudotis, naudojimosi priemonėmis“, – pataria jis.

Anot M. Kriščiūno, verta išsiaiškinti ir vaikų baimes bei jausmus, atsiradus interneto naudojimo taisyklėms. Vaikai internetą naudoja ne tik laisvalaikiui, bet ir mokslams, užklasinei veiklai, todėl ribojimas turėtų būti suderinamas su šiomis gyvenimo dalimis. Ekspertas rekomenduoja tėvams ribojimus įvesti savo pavyzdžiu.

„Tėvams pradėjus riboti ar tiesiog kitaip traktuoti interneto ir technologijų naudojimą, tai daryti kartu visoje šeimoje gali būti paprasčiau. Galima apsvarstyti ir tai, kad į kitokį interneto naudojimą įsitrauktų visa šeima“, – pataria M. Kriščiūnas.

Psichologas priduria, kad bendraujant su vaikais reikėtų puoselėti priėmimo atmosferą. Svarbu ir tai, kaip tėvai reaguoja į vaikus, ypač jų nesėkmes, klaidas. Jei reaguojama su vertinimu, nuolatinėmis bausmėmis, grasinimais, vaikams ilgainiui gali būti sunku atsiverti ir kalbėtis apie kylančius sunkumus, nes gali mažėti pasitikėjimas tėvais. Tuo tarpu jei vyrauja palaikymas, rūpestis vaikais, su kartu sutartomis ribomis tai gali turėti auginantį poveikį.

„Tuo pačiu tėvams svarbu domėtis vaikais. Vyresni vaikai, paaugliai gali stipriai vertinti savo autonomijos, nepriklausomybės jausmą, tad natūralu, kad ir kalbėtis gali būti sunkiau. Tėvams gali prireikti kantrybės, tačiau svarbu dažnai grįžti prie pagrindinės minties – dėl ko vaiko saugumas internete jiems yra svarbus. Jeigu priežastis yra aiški ir svarbi, tikėtina, kad kantrybę ir skirtingus būdus priėjimo būdus galima atrasti“, – tikina M. Kriščiūnas.

Pataria apsisaugoti

Anot D. Drakicko grėsmių, su kuriomis internete gali susidurti tiek vaikai, tiek suaugusieji, skaičius nuolat didėja. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad kompromisą su vaikais gali padėti atrasti tam tikri interneto saugumo įrankiai. Jais naudojantis, vaikai automatiškai apsaugomi nuo daugelio grėsmių internete, tad sumažėja poreikis nuolat tikrinti vaiko įrenginius patiems.

Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį: nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio, prie su lošimais susijusių ir kitų žalingų svetainių.

Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai gali būti informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje, ji veikia tinklo lygmeniu, todėl įrenginyje nereikia kažko papildomai įdiegti ar konfigūruoti.

*Tyrimą „Vaikų saugumas internete“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. vasario 15–26 d. Tyrimas reprezentuoja 18–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie turi vaikų iki 18 metų, nuomonę. Tyrimo metu apklausta 400 respondentų.