Panevėžyje pasodintas Dainų šventės šimtmečio ąžuoliukas

Panevėžiečiai prisijungė prie iniciatyvos įamžinti Lietuvos dainų šventės šimtmetį ir prie šventės dalyvių kalvės – Panevėžio kultūros centro – pasodino šimtmečio ąžuoliuką.

„Dainų šventė, nepaisant visų Lietuvai tekusių išbandymų, gyvuoja jau šimtmetį ir tapo neatsiejama mūsų tautos tradicija. Neatsiejama ji ir nuo Panevėžio. Gražus būrys mūsų miesto kolektyvų kaskart dalyvaudami Dainų šventėje ne tik reprezentuoja miestą, bet ir puoselėja gražią tautos tradiciją. Neabejoju, kad šis ąžuoliukas taps gražiu tradicijų ir Dainų šventės simboliu. Tegul ir Dainų šventė, ir šis ąžuoliukas auga ir džiugina Panevėžį ir Lietuvą dar ne vieną šimtmetį“, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Panevėžio meno mėgėjų kolektyvai aktyviai ruošiasi dalyvauti artėjančioje dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“, kuri vyks birželio 29 – liepos 6 dienomis, Vilniuje. Šiais metais jubiliejiniame renginyje mūsų miestą atstovaus daugiau kaip 1000 panevėžiečių – 36 kolektyvai.

Panevėžys turi gilias dainų švenčių tradicijas. Šiemet Lietuvos dainų šventės šimtmečio jubiliejus sutampa su Panevėžio krašto meno mėgėjų kolektyvų švente. Lygiai prieš šimtą metų, birželio 21 d. prie Juozo Balčikonio gimnazijos įvyko pirmoji dainų šventė Panevėžio krašte. Joje dalyvavo trys miesto chorai: Panevėžio gimnazijos, Mokytojų seminarijos ir Panevėžio šaulių. Pastarajam chorui vadovavo dirigentas, vienas šventės organizatorių, Vladas Paulauskas. Iš viso buvo sudainuota 16 dainų.

Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Dainų šventės kaskart sutelkia vis daugiau atlikėjų iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Šiemet 100-metį mininčios šventės kūrėjai siekia priminti, kad šimtmetis yra laikas, per kurį užaugome kaip valstybė, subrendome kaip visuomenė, sužaliavome kaip giria. Pagal šią koncepciją šventei ir suteiktas vardas „Kad giria žaliuotų“.