Spalvų šokis „Šaltinėlio“ bibliotekoje

Lietingas balandžio 24 d. vakaras „Šaltinėlio“ bibliotekoje buvo neeilinis: kupinas džiaugsmingo šurmulio, ryškių spalvų, gėlių aromato. Ir viso to priežastis – bibliotekos darbuotojos Vilmos Tamošiūnaitės, kūrybiniu slapyvardžiu Daviltė, penktosios personalinės tapybos darbų parodos „Spalvų šokis“ atidarymas.

Tiek bibliotekos vidaus interjerą, tiek ir langus papuošė penkiolika ryškių, ekspresyvių darbų, kviečiančių patirti: žvelgiant į juos, gali atrodyti, kad paveikslai juda, šoka ir hipnotizuoja šimtais atspalvių ir melodijų. Tai tikras spalvų džiaugsmas ir poezija akims.

Šioje abstrakčios kompozicijos, pagrįstos ritmine tapybinių formų, linijų, kaita, parodoje telpa minimalizmas ir lakoniškumas, o drauge – spalvos ir kūrybiškumas.  V. Tamošiūnaitė savo plačiais kontrastinių dažų mostais atvėrė savo jausmus, o vaizduotė, kūrybinės energijos ir idėjų virpesiai papildė kiekvieną potėpį.

„Kūryba ir menu domiuosi visą savo gyvenimą. Tapau jau 5-erius metus. Apie metus laiko mokiausi dailės studijoje Kaune, o grįžusi į Panevėžį prisijungiau prie Girmanto Rudoko dailės studijos. Pandemijos metu gimtadienio proga gavau dovanų čekį apsipirkti dailės prekių parduotuvėje. Išsirinkau molbertą ir pradėjau tapyti namuose, skaičiau apie meno istoriją, išbandžiau įvairius tapybos stilius, kryptis, kol atradau abstraktųjį tapybos stilių. Pajaučiau, kad tai mano sritis, suteikianti laisvę tyrinėti, išreikšti jausmus ir mintis be tiesioginio vaizdavimo“, – į parodos atidarymą susirinkusiems kolegoms, draugams, artimiesiems bei bibliotekos skaitytojams pasakojo V. Tamošiūnaitė.

Nežinantiems, kas yra abstrakcija, atsakome: tai – meno kūrinys, nesusijęs su realybe, neatkartojantis daiktų ar reiškinių. Ji kuriama be pasirengimo, remiantis tik spontaniškais dailininko jausmais. Tai individualus žmogaus potyris, vizualiai atveriantis vidinius pojūčius ir emocijas.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame dažnai ieškome apčiuopiamų paaiškinimų ir pažįstamų formų, abstrakcijos suvokimas, atrodo mįslingas. Pasineriant į abstrakciją, siekiama suprasti ir perprasti tai, kas nesuvokiama ir neapčiuopiama ar nenusakoma, kas įprastai lieka nepastebėta. Taip atveriami nauji horizontai žiūrovui: per spalvų, formų, linijų ir tekstūrų  sąveiką, menininkas užmezga tiesioginį ryšį su jo emocijomis, suvokimu, patirtimis, lūkesčiais ir įžvalgomis. Suvokimas meta iššūkį pojūčiams ir racionalumui, suteikdamas laisvę interpretuoti ir asmeniškai įsitraukti į meno kūrinius, pasinerti į tyrinėjimo būseną. Tai lyg džiazas. Kiekvienas per begalinę spalvų įvairovę pagal nuotaiką, būseną gali įžiūrėti abstrakcijoje vis kažką kito, naujo, nežinomo ar nepažinto.

„Šią parodą pavadinau „Spalvų šokis“. Tai spontaniškai nutapyti, linksmi, pakeliantys nuotaiką, pavasariški darbai, sklidini įvairių šviesių spalvų ir atspalvių. Juose – ekspresijos galia išreikštos vidinės patirtys ir kūrybiniai pasirinkimai, atspindintys mano asmenybę ir gyvenimo šokį. Tapydama naudojau ne tik teptukus, bet ir medinius pagaliukus, kempinėles, net medžių lapus, spyglius, bičių vaško plokšteles, įvairias technikas“, – plačiau savo kūrybą pristatė parodos autorė.

Parodos atidarymas užbaigtas kiek netikėtai ir intriguojančiai: V. Tamošiūnaitė renginio dalyvius kvietė atsiverti smalsumui, kūrybiniam įkvėpimui, pažinimo džiaugsmui ir leistis į atradimų kupiną tapybos pasaulį. Spontaniškai, potėpis po potėpio visi susirinkusieji sukūrė naują kolektyvinį abstraktaus meno kūrinį.

Iki balandžio 30 d. dar galėsite apžiūrėti šią spalvingą parodą „Šaltinėlio“ bibliotekoje (Respublikos g. 26/2). O tų, kas nesuspės darbų apžiūrėti gyvai, kviečiame bent virtualiai pamatyti ne tik šiuos, bet ir visus Vilmos kūrinius jos darbų puslapyje www.davilteart.com.

Indrė Rapkevičienė