Archyvinis 1994 m. interviu su treneriu Raimundu Sargūnu

Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ krepšinio klubas tęsia 60-ies metų jubiliejaus minėjimą – Betsafe-LKL sezono atidarymo rungtynėse rugsėjo 21 d. Panevėžyje įvyks legendinio trenerio Raimundo Sargūno pagerbimas.

Renginyje lankysis Sargūno artimieji, buvę bendražygiai, Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovai, muzikinį pasirodymą dovanos Panevėžio muzikinio teatro kolektyvas, ilgosios pertraukos metus į Kalnapilio arenos palubes bus iškelti specialūs marškinėliai trenerio atminimui.

Svetainė „kklietkabelis.lt“ kviečia artimiau susipažinti su 2002 m. pasaulį palikusiu treneriu – pateikiamame interviu Sargūnas, būdamas 63-ejų, dalinosi savo pomėgiais, krepšinio įžvalgomis ir karjeros etapais.

Darius Vilaniškis. „Lietuvos sportas“ , 1994-10-27 (Tekstas nekeistas, skliausteliuose pateikiamos pastabos)

Raimundas Sargūnas. Apie krepšinį ir save

Kas nors šiek tiek nutuokia apie krepšinį ir bent truputį juo domisi, Raimundo Sargūno pavardė tikriausiai daug ką sako. Treneris, turintis solidų darbo stažą, išugdęs ne vieną krepšinio žvaigždę, tikrai paliko gilų pėdsaką, populiarindamas šią sporto šaką Lietuvoje. Šiuo metu Raimundas dirba Panevėžio „Lietkabelio” komandos antruoju treneriu. Skaitytojams tikriausiai bus įdomu iš arčiau susipažinti su vienu žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių.

– Prieš kiek metų pradėjote trenerio darbą?

– 1956 metais baigiau Lietuvos kūno kultūros institutą (dab. Lietuvos sporto universitetas – red. pastaba) ir iš karto pradėjau dirbti treneriu.

– Kokia buvo pirmoji komanda, kai stojote prie jos vairo, eidamas vyriausiojo trenerio pareigas?

– Baigęs institutą gavau paskyrimą į Vilnių ir išvažiavau. Buvau paskirtas į Respublikinę vaikų sporto mokyklą (dab. Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras – red. pastaba). Ši mokykla buvo atsakinga už Lietuvos moksleivių rinktines. Ir tada mane, jauną, žalią trenerį, buvo paskyrę dirbti šį darbą. Vadinasi, aš jau nuo pirmųjų darbo metų pradėjau dirbti su rinktine. Buvo netgi toks kuriozinis atvejis, kad kai pirmą kartą nuėjau į drabužinę, žaidėjai mane palaikė taip pat mokiniu (Sargūnui tuo metu buvo 25-eri – red. pastaba).

– Ar mūsų komandos reikalingi amerikiečiai?

– Aš manau, kad reikalingi. Pas mus, Lietuvoje, yra daug komandų ir nebeužtenka žaidėjų, atitinkančių jų lygį. Dabar mes tos pačios neaukštos klasės žaidėjus tampome iš komandos į komandą. Už Atlanto yra neblogų žaidėjų, kuriuos galima nebrangiai nusipirkti. Jie pagyvina mūsų pirmenybes, pritraukia daugiau žiūrovų.

– Kokia Lietuvos krepšinio ateitis?

– Lietuvos krepšinio ateitis priklausys nuo ekonominės padėties. Sportas, teatrai, muzika ir visa kultūra – ar mums patinka, ar ne – priklauso nuo ekonomikos. Kažkokį lygį, aišku, galima pasiekti ir be didelių pinigų, bet kuo aukštesnis lygis, tuo didesnės išlaidos.

– Kokios jūsų nuomone, Lietuvos rinktinės galimybės Europos čempionato atrankos varžybose?

– Prognozuoti sporte – tai užsiiminėti niekais, bet vis dėlto tikiuosi, kad pateksime į finalinį etapą (Lietuvos rinktinė pateko į 1995 m. Europos čempionatą ir iškovojo sidabro medalius – red. pastaba).

– Su kokia komanda Jums labiausiai patiko dirbti?

– Mūsų darbe yra įvairių niuansų, kai dirbam su suaugusiais ir jaunimu. Suaugusiems svarbiausia – materialinis stimulas, o jaunimas daugiau nori parodyti, ką jie sugeba, siekia tobulėti. Žiūrint į šiuos aspektus, smagiausia, žinoma, buvo dirbti su jaunimu, o žiūrint iš materialinių poreikių – vis dėlto geriau yra dirbti su suaugusiais.

– Kokią pergalę savo trenerio karjeroje labiausiai vertinate ir kokį skaudžiausią pralaimėjimą teko patirti?

– Be jokios abejonės brangiausi yra bronzos medaliai Barselonos olimpinėse žaidynėse (1992 m. Barselonos olimpinėse Sargūnas buvo trenerio Vlado Garasto asistentas – red. pastaba). Pralaimėjimų aš neskirstau į skaudžius ir neskaudžius. Pralaimėjimas yra pralaimėjimas, tačiau be jų nebūtų ir pergalių.

– Ar esate prietaringas?

– Negaliu pasakyti, kad esu prietaringas, bet tokios smulkmenos, kaip, pavyzdžiui, šis kaklaraištis – nelaimingas, o kai šį švarką dėvėsiu – tikrai laimėsime, eina per visas trenerių kartas.

– „Lietkabelio“ komandos planai ir perspektyvos antrame LKL čempionate?

– Visi komandos planai susiję su finansais. Jeigu mums pavyks susirasti pajėgių globėjų, tai galima sakyti, kad jau bus padaryta pusė darbo. Kitą pusę darbo turėsime padaryti patys. Sezoną pradėjome neblogai, bet dabar jau pralaimime namuose komandoms, kurias teoriškai turėtume įveikti (1994-95 m. sezoną „Lietkabelis“ pradėjo dviem pergalėmis ir trimis pralaimėjimais, vėliau finišavo devintoje pozicijoje – red. pastaba).

– Ar yra tokių dalykų, kurių bijote?

– Bijau neteisybės, blogio, kuris mus supa.

– Truputėlį sugrįžkime į praeitį. Kokios rungtynės Barselonos olimpinėse žaidynėse labiausiai įstrigo į atmintį? Kurias iš jų pavadintumėte sunkiausiomis?

– Pačios sunkiausios rungtynės buvo su Brazilijos rinktine. Kai atrodė, kad tų rungtynių mums tikrai nepavyks laimėti, tikriausiai padėjo Dievas (Lietuvos rinktinė ketvirtfinalyje Braziliją įveikė 114:96 – red. pastaba). Su amerikiečiais įdomu buvo pažaisti, nes nejautėme jokios atsakomybės naštos dėl pralaimėjimo, nebuvo jokio psichologinio krūvio, nes prieš juos vis tiek neįmanoma buvo laimėti (Lietuvos rinktinė JAV svajonių komandai nusileido 76:127 – red. pastaba).

– Kaip vertinate LKL įkūrimą? (Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. – red. pastaba)

– Tiktai teigiamai.

– Jūsų Zodiako ženklas?

– Mergelė.

– Ar tikite horoskopais?

– Šiuos horoskopus neseniai pradėjo spausdinti laikraščiuose. Anksčiau į juos nekreipdavome dėmesio, nes nieko nežinojome. Negaliu pasakyt – tikiu ar netikiu, bet Olimpiados metais kokį pusmetį horoskopas tiko man idealiai.

– Jūsų mėgstamiausias patiekalas, gėrimas?

– Iš gaivinančių gėrimų labiausiai patinka koka-kola. Labai patinka visi lietuviški patiekalai. Jeigu kas paklaustų, be ko aš negaliu apsieiti, atsakyčiau, kad be sriubos.

– Kuris Lietuvos miestas mieliausias?

– Be konkurencijos – Panevėžys.

– Mėgstamiausias metų laikas?

– Pavasaris.

– Koks jūsų manymu, yra įdomiausias laikraštis?

– Dažniausiai skaitau „Lietuvos rytą“.

– Jūs „vyturys“ ar „pelėda“?

– Anksčiau buvau „pelėda“, televizorių žiūrėdavau iki 3 val. nakties. Na, „vyturiu“ dar nepasidariau, bet nebesu ir „pelėda“. amžius daro savo.

– Gražiausias vaikystės prisiminimas?

– Kaip ir daugelio mano amžiaus žmonių vaikystė tikrai buvo sunki. Visus sunkumus ir nepriteklius užgoždavo sportas. Įsiminė tas momentas, kai pirmą kartą į rankas paėmiau krepšinio kamuolį.

– Ką mėgstate laisvalaikiu?

– Labai mėgstu grybauti, nors grybus valgyti – nelabai. Patinka grybauti gerame miške, tik ne Panevėžio apylinkėse. Mėgstu pasidarbuoti sode. Apskritai esu namisėda. Turėjau visokių pasiūlymų išvykti dirbti svetur, bet savų namų, Panevėžio trauka buvo didesnė.

Kklietkabelis.lt