Susitikimas su rašytoja Evelina Daciūte: laimė yra lapė, laimė yra skaityti apie ją

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės bibliotekoje tikrai išskirtinis antradienis: pirmą kartą pas mus svečiavosi ypatinga viešnia. Apkeliavusi ne tik visą Lietuvą, bet ir išmaišiusi beveik visą pasaulį, rašytoja Evelina Daciūtė atvyko į ilgai lauktą susitikimą su Smėlynės bibliotekos jaunaisiais skaitytojais.

Ir jeigu dar kažkaip kažkas nebuvo girdėjęs apie Eveliną Daciūtę, tai apie jos knygas „Laimė yra lapė“, „Drambliai ėjo į svečius“, „Meškių istorijos“ ir dar daugelį kitų buvo ne tik girdėję, bet ir perskaitę. Tik rašytoja, kurios šypsena šviečia iš toli gali laimę pavadinti lape. Tik į paauglę mergaitę su garbanota ševeliūra panaši rašytoja gali  įrodyti, kad kuriant lietuviškai įmanoma užkariauti ne tik lietuvių skaitytojų širdis, bet ir viso pasaulio vaikų širdis bei gauti apdovanojimą, kurio niekas kitas Lietuvoje neturi!

Šaunūs mūsų bibliotekos bičiuliai – antrokai iš Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos, – kartu su mokytojomis Loreta ir Aurelija, nekantraudami laukė šio susitikimo, tad atsakingai jam pasiruošė. Tikimės, kad mielai Evelinai staigmena patiko, juk nedažnai tenka autoriui užimti žiūrovų kėdę ir paklausyti savo kūrybos „iš šalies“.

Susitikimo metu rašytoja atskleidė mažiesiems bibliotekos bičiuliams daugybę įdomių istorijų „iš kūrybinės virtuvės“, apie kurias savo knygose net neužsimena. O jūs ar galėtumėte atspėti, į ką yra panaši lapė be nuotaikos? Kodėl dramblys keičia spalvas? Kas yra ševeliūra? Kodėl zuikiai važiuoja autobusu? Ir ką reiškia žodis RIO? Beje, atsakymą į pastarąjį klausimą susirinkę pasakė choru: prekybos centras! Rašytoja pasidžiaugė, kad tokio atsakymo mūsų mieste ir tikėjosi.

Kad geriau įsivaizduotų kaip gimsta istorijos, Evelina Daciūtė pakvietė jaunuosius skaitytojus į kūrybines dirbtuves. Mokinukai, įsijautę  į rašytojo-iliustruotojo  vaidmenį, kūrė savo istorijai herojų. Atrodo paprasta, tiesa? Tačiau jeigu paprašytume sukurti herojų, nepanašų į TV ekranuose ar kompiuteriniuose žaidimuose matytą, daugeliui fantazija šioje vietoje ir baigtųsi. Turbūt tik vaikų fantazijoje gyvena patys keisčiausi herojai ir pačios netikėčiausios istorijos. Ir šįkart, jausdami viešnios palaikymą, išdrąsėjo net tie vaikai, kurie nedrįsdavo viešai kalbėti.

Dėkojame gerb. Evelinai už šiltą susitikimą, dovanas, nuoširdų bendravimą, ilgus metus puoselėjamą artimą ryšį su jaunaisiais skaitytojais. Susitikimai – kaip lakmuso popierėlis, kuris iškart ir neklysdamas parodo kokią vietą vaiko gyvenime užima knyga.  Kaip sakė pati Evelina ,,Skaitykime knygas: keliauti jų puslapiais mums niekas neuždraus”. Linkime mūsų skaitytojams daug ir įvairių, bet svarbiausia labai įdomių kelionių.

Straipsnį parengė: Smėlynės bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Monika Kazlauskė