Kupiškėnas Marius Praniauskas – 2024 metų išskirtinių pasiekimų sąraše

2024 metai buvo gausūs registruotais naujais išskirtiniais pasiekimais. Kodėl ne rekordais? Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo neberegistruoja rekordų ir yra persiregistavusi į VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba“. Gana mums tarpusavyje kalbėtis angliškai. Mus tam paakino JAV lietuvių laikraštis „Draugas“. Taigi, veikla išliko ta pati, tik vietoje anglų kalbos žodžio „record“ tariame lietuviškai – „išskirtinis pasiekimas“.

Politinėje Lietuvos padangėje 2024 metai buvo išskirtiniai rinkimų gausa. Jų metu pasižymėjo Gitanas Nausėda. Respublikos Prezidento rinkimų pakartotiniame balsavime (II ture) už jį balsavo 98,49 % arba 1 177 928 rinkėjų, tokiu būdu buvo pagerintas ankstesnis didžiausias prezidento rinkimuose palaikymo nuošimtis. Į Europos parlamentą išrinkti Vilija Blinkevičiūtė ir Valdemaras Tomaševskis tapo daugiausia – po 4 kartus išrinkti į Europos Parlamentą nariais. Emanuelis Zingeris tapo daugiausia – 9 kartus išrinktas Seimo nariu. Jis 1990 m., iškėlus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, išrinktas Lazdynų apygardoje Nr. 15. Nuo 1992 m. ir vėlesniais – 1996, 2004, 2008, 2012, 2016, 2020 bei 2024 metais į Lietuvos Respublikos Seimą pateko pagal sąrašą. Be to 2024 m. Seimo rinkimai pasižymėjo tuo, kad buvo daugiausia atsisakiusiųjų dirbti Seime. Net 4 išrinkti į Seimo narius asmenys, dalyvavusieji 2024 m. Seimo rinkimuose ir išrinkus nepanoro tapti Seimo nariais. Tokiu būdu, nors buvo išrinkti į Seimą, rinkėjus apgavo Vilija Blinkevičiūtė, Gabrielius Landsbergis, Virginijus Sinkevičius (pirmą kartą jis tai padarė 2019 m. lapkričio 29 d.) ir Aurelijus Veryga.

Politinių išskirtinių pasiekimų sąrašą papildė ūkininkai sausio 23–25 dienomis suvažiavę į Vilnių 1288 traktoriais. Šią techniką jie išrikiavo Vilniaus Gedimino prospekte ir aikštelėje prie Seimo. Tai buvo daugiausia traktorių protesto renginyje. Tuomet reikalauta panaikinti valdančiųjų daugumos nuo 2024 m. įvestą padidintą suskystintosioms naftos dujoms akcizo mokestį, grąžinti buvusią žymėto dyzelino naudojimo tvarką, atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, spręsti vadinamąją „pieno krizę“, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.

Technika naudota ir kitaip. Pavyzdžiui, uteniškis Renaldas Šeinauskas Utenos 763 metinių šventėje rugpjūčio 22 d. daugiausia – 9,5 karto vairuotojui esant ant stogo apsisuko automobiliu.

Stovėjimu ne ant automobilio, bet ant rankų stebimo kupiškėnas Marius Praniauskas. Jis ilgiausiai suglaudus plaštakas stovėjo ant rankų – 2 minutes 4 sekundes, ilgiausias stovėjimas ant rankų išlaikant pusiausvyrą ant ritinio ir lentos – 1 minutę 35,15 sekundžių, ilgiausiai stovėjo ant vienos rankos – 1 minutę 16,5 sekundžių, ilgiausiai stovėjo ant vienos rankos išlaikant pusiausvyrą ant pripučiamo minkšto pusiausvyrinio puskamuolio – 1 minutę 7,65 sekundžių. Be to, jis pakėlė didžiausią – 40 kg svorį stovėdamas ant vienos rankos ant pusiausvyrinio puskamuolio ir tą svorį išlaikė ilgiau nei 8 sekundes. Medžiaga apie šiuos išskirtinius M. Praniausko pasiekimus pateikta Guinness tarnybai ir dabar laukiama patvirtinančių diplomų.

Vilniečiai stebino pasiekimais ne ant rankų, o ant galvos. Šiauliuose balandžio 27 d. vykusiame tarptautiniame breiko šokių turnyre „Sun City Battle’24“ Egidijus Gutauskas atliko daugiausia – 23 apsisukimus ant galvos ir daugiausia – 15 apsisukimų ant nugaros, o dar besimokantis Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijoje mokinys Simas Kaušylas atliko daugiausia – 51 kartą apsisukimų „malūnu“.

Mokiniai iš visos Lietuvos dalyvavo 10-tojoje didžiausioje mokinių profesinio veiklinimo iniciatyvoje „Šok į tėvų klumpes 2024“, surengtoje Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros. Jos metu 51 574 mokiniai iš 356 švietimo įstaigų, 2 996 karjeros specialistai ir pedagogai, 2 910 mokinių tėvų ir artimųjų dalyvavo 665 profesinio įveiklinimo renginiuose. Per 3 473,2 akademines valandas buvo aplankytos 2 479 įvairios darbovietės ir susipažinta su 578 skirtingomis profesijomis jų darbo vietose.

2024 m. daržovių augintojai nustebimo išskirtinio dydžio derliumi. Saulius Skersys iš Pakrempės k. (Trakų r.) išaugino didžiausią – 329,5 kg masės moliūgą. Šis ’Atlantic giant’ veislės moliūgas tapo Lentvaryje vykusios derliaus šventės pagrindine puošmena. Nelijus Zaleckis iš Gabriliavos (Elektrėnų savivaldybė) džiaugėsi išskirtiniu – didžiausiu arbūzu. Jis buvo 27,56 kg masės, 65 cm ilgio, 51,5 cm aukščio, 109 cm apimties. Tačiau keisčiausia – Irena Gudeikienė iš Širvintų suglumino savo netikėtu atradimu. Nors augino jai įprastus česnakus nenaudodama cheminių trąšų, tarp jų netikėtai išsiskyrė viena milžiniška česnako skiltelė. Ji svėrė 172 g, jos apimtys buvo 26 ir 25 cm, aukštis – 8,6 cm, plotis – 8,7 cm, o storis – 5,9 cm. Kokia buvo visa česnako galva, deja, lieka paslaptis, nes ji iki matavimų jau buvo išardyta.

2024 m. lapkričio 30 d. Panevėžio ir Pasvalio rajonų miškuose įvyko masiškiausia medžioklė. Joje dalyvavo 255 medžiotojai ir 17 varovų-medžiotojų su šunimis. Pažymėtina, kad medžiotojų būrelių „Pyvesa“ ir „Kirkliniai“ žiemos medžioklės laikotarpio pradžios proga surengtoje medžioklėje atsispindėjo ne tik meilė medžioklei, bet ir visuomeninė atsakomybė – prisidėta aukomis, siekiant sutaisyti Kaulakių kaimo Raseinių rajono vaikų ugdymo įstaigos „Akademija gamtoje“ stogą. Be to, dalis sumedžiotų gyvūnų buvo perduota Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje savanoriams, maitinantiems nepritekliuje gyvenančius.

Po medžioklės verta prisiminti apie meškas. Nors jos Lietuvoje gyvena, tačiau devynmetis Ąžuolas Šeduikis, bebaigdamas Marijampolės „Ryto“ pagrindinės mokyklos 3 c klasę dalyvavo Marijampolės sporto mugėje „Aš esu Marijampolė“ ir 134 kartus kybodamas ant skersinio žemyn galva, rankų jėga pakilo taip aukštai, kad galėjo permetus kojas į kitą skersinio pusę atsiversti ir pasiekti skersinio viršų. Tiek pat kartų, nepaleidęs skersinio, jis rankų jėga leidosi žemyn ir vėl pritraukė save aukštyn. Tokį pratimą ant skersinio gimnastai vadina „meška“. Kitas į Lietuvos ir Lietuvos vaikų išskirtinių pasiekimų knygas įrašytas asmuo yra Kristupas Kerulis iš Palangos senosios gimnazijos. Jis balsą lavinęs Klaipėdos vaikų operos studijoje pas dainavimo mokytoją Vytautą Valį, daugiausia – jau šeštą kartą tapo respublikinio vaikų ir moksleivių dainų televizijos konkurso „Dainų dainelė“ laureatu. Anksčiau šio konkurso šešis kartus laureate buvo Evelina Sašenko iš Rūdiškių (Trakų r.).

Jonaviškis tautodailininkas Artūras Narkevičius iš beržo medienos pagamino mažiausią – 7,7 cm aukščio, 4,7 × 4,7 cm pagrindo žvakių liejimo įrenginį. Jo pagalba ne tik iš bičių vaško rankiniu būdu nuliejo mažiausią – 9 mm aukščio, 4 mm storio žvakę, bet ir jai iš beržo medienos sukūrė mažiausią – 1,05 cm aukščio, 15,5 × 11 mm pagrindo ploto, 9 × 7 mm viršutinės dalies ploto žvakidę. Šis tautodailininkas „žaidžia“ ne tik su ugnimi, bet ir pats Lietuvos paminėjimo rašytiniame šaltinyje 1015-ųjų metinių proga Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje surengė masiškiausią – 2030-ties varžovų žaidimą „Kryžiukais-nuliukais“. Be to, jis sukūrė mažiausią – 6 mm pločio, 3 cm ilgio judamąjį žaislą. Jis švytuoja panašiai kaip lentų pjovėjas, kai pastatomas ant stalo krašto ir pajudinamas. Tautodailininkas taip pat padarė mažiausią – 6,7 cm aukščio, 1 cm pločio, 0,5 cm storio kleketą – medinį įrankį garsams duoti, vartotą medžioklės varovų ir kerdžių. Be to, A. Narkevičius padarė išskirtinai didelius daiktus. Pažymėtinas ilgiausias – 4,05 m ilgio, 4.2 cm kotelio pločio, 3,5 storio, 8,8 cm galvutės aukščio vąšelis, ilgiausias – 9,1 m ilgio medinis raktas, ilgiausia – 5,7 m ilgio, 8,5 cm aukščio, 20,5 cm pločio riešutų gliaudyklė. Ji skirta vienu metu gliaudyti 9 riešutus.

Gausiausią raktų rinkinį – apie 7000 raktų taip pat sukaupė tautodailininkas Artūras Narkevičius. Per 25 metus sukaupti raktai yra iš Lietuvos, Ispanijos, Izraelio, JAV, Kinijos, Lenkijos, Rusijos, Turkijos. Kolekcijoje seniausias raktas yra 1880 m. Per daugiau nei 22 metus gausiausią katinų tema kolekciją surinko Giedrė Liepuonė iš Giedručių k. (Šakių r.). 2024 m. šioje kolekcijoje buvo 8608 eksponatai vaizduojantys katinus, sukurtus daugiau nei 40-tyje pasaulio šalių. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro vizitinės kortelės, atvirukai, kišeniniai kalendoriukai, pašto ženklai, lipdukai, saldainių popierėliai, šokoladų bei šokoladukų įpakavimai, taksofonų bei trumpabangininkų kortelės, suvenyrai, laikrodžiai, papuošalai, knygos, įsegami ženkleliai, žaislai, įskaitant eglutės puošybos žaislus, puošybinės lėkštės ir indai, kalendoriai, taip pat buteliai su katinais etiketėse bei kitokie katinų pavidalo daiktai arba daiktai vaizduojantys katinus, ir, žinoma – stalas laikomas skulptūrinių katinų.

Nors 82 tarptautinės „Europos SPA ir balneologijos konferencijos“ atstovai iš Europos, Amerikos ir Azijos šalių Druskininkuose rugsėjo 26 d. atliko abiejų rankų purvo aplikacijos procedūrą, ir nors aplikacijoms panaudota 400 litrų sapropelio purvo, ir nepaisant to, kad tai buvo masiškiausios purvo aplikacijų procedūros surengtos Lietuvos kurortų bei Lietuvos sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos, rankas plauti reikia. O švariom rankom Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos 853 bendruomenės nariai iš 2560 pyragaičių arba 10240 sausainių „Du gaideliai“, išdėliojo ilgiausią ištisinę – 128,12 m ilgio, 5 cm pločio sausaininių pyragaičių eilę. Žinoma, prieš tai jie buvo pertepti glaistu ir papuošti, nes taip buvo ruoštasi mokyklos įkūrimo 105 metinių šventei.

Trumpai apie 2024 metų madas, kurias diktavo jau minėtais tautodailininkas iš Jonavos A. Narkevičius. Jis iš 2,4 cm² dydžio laikraštinio popieriaus „sukūrė“ ir mažiausią – 8 mm ilgio, 6,5 mm aukščio lankstytinę kepurę ir iš 266 suklijuotų laikraščių didžiausią – 9,35 m ilgio, 2 m aukščio lankstytinę kepurę. Negana to, jis per mėnesį išlankstė 847 kepures ir jas apie 30 min. dėvėjo Jonavos Justino Vareikio progimnazijos mokiniai. Tuomet buvo suskaičiuota daugiausia žmonių vienodomis kepurėmis.

VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba“ 2024 m. pradėjo naują veiklą. Dabar registruojami ne tik Lietuvos, Lietuvos vaikų, bet ir rajonų išskirtiniai pasiekimai. Štai keli pavyzdžiai. Registruota didžiausia – 2,25 m aukščio, 2,12 m pločio pasaga Šiaulių rajone. „Laimės pasaga“, taip pavadinta dizainerio Viliaus Purono pagrindinė puošybinė erdvinio riboženklio „Kužiai“ dalis. Visas riboženklis yra 3,4 m aukščio, pastatytas prie įvažiavimo į Kužius nuo Šiaulių-Kuršėnų plento. Tai istorinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino dovana Kužių miesteliui. Mažiausia – 8,5 cm aukščio ir 12,5 cm pločio skulptūra Radviliškio rajone – „Skaitantis vaikas“ sukurta radviliškiečio dailininko, skulptoriaus ir grafiko Martyno Gaubo. Ji pastatyta po nedideliu medeliu vidiniame Radviliškio viešosios bibliotekos kiemelyje.

Suprantama, kad be šių paminėtų išskirtinių pasiekimų registruota daugelis kitų. Juos galite pamatyti facebook.com paieškoje įrašius žodžius pasiekimai, todėl 2024 metus galime vadinti nuostabių ir kaip visada neįtikėtinų išskirtinių pasiekimų metais. Tikėkimės, kad 2025 metai bus dar įspūdingesni ir nudžiugins naujais dar neregėtais išskirtiniais pasiekimais, kuriuos skelbsime šiuo metu kuriamoje internetinėje paskyroje www.lipt.lt. O dabar šokime į 2025-uosius taip kaip šoko vyriausias Lietuvos parašiutininkas – 96 metų amžiaus Vladas Vilimas. Jis kartu su Kauno parašiutininkų klubo instruktoriumi Rolandu Buivydu 2024 m. birželio 15 d. iššokęs iš lėktuvo sėkmingai nusileido aerodromo pievoje. Tad šokime į Naujųjų metų sūkurį ir siekime naujų išskirtinių pasiekimų.

Vytautas Navaitis