Ar ilgam nusviro svaras?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Svarus sterlingų uždirbantys emigrantai, jų perlaidas gaunantys lietuviai bei Jungtinės Karalystės (JK) rinką bandantys užimti eksportuotojai be džiaugsmo stebi šios valiutos nuvertėjimą. Ar jis pagrįstas ir ar blogiausia dar priešakyje?

Svaro negandos prasidėjo po Brexit referendumo – galimas JK pasitraukimas iš ES sukūrė ekonominį neapibrėžtumą, privertė Anglijos centrinį banką mažinti palūkanas bei sumažino šalies bei jos valiutos patrauklumą. Pastaruoju metu nuvertėjimas dar labiau įsibėgėjo, kai naujoji vyriausybės vadovė Theresa May pareiškė, kad galimas ir „kietas” JK pasitraukimas, atsisakant nevaržomo žmonių judėjimo bei laisvos prekybos su ES.

Ekonomistai beveik vienbalsiai prognozuoja, kad svaras dolerio atžvilgiu ir toliau nuvertės – iki 1,15 ar net 1,10 dolerio už svarą. Tačiau toks inertiškas apokaliptinių prognozių choras neretai reiškia ką kitą – dugnas gali būti jau netoli. Prisiminkime 2015 metų pradžioje skambėjusias prognozes, kad euras netrukus kainuos tik 85 JAV dolerio centus, ar šių metų pradžioje žadėtą „neišvengiamą“ naftos kritimą iki 20 ar net 15 dolerių už barelį. Mums daug aktualiau, ar gali svaras ir toliau nuvertėti euro atžvilgiu ir, kaip tikisi kai kurie ekonomistai, ar gali šių valiutų kursas pasiekti paritetą. Už vieną svarą tik vienas euras – ar tai realu? Oro uostuose taip, kitur – nelabai arba bent jau ne ilgam.

Nepaisant politinio neapibrėžtumo, JK ekonomikos būklė yra labai gera, ypač lyginant ją su vis dar sloguojančia euro zona. Nedarbo lygis nesiekia 5 proc., eksportą ir turistų srautus padidins smarkiai nuvertėjusi jos valiuta, o ekonomikos augimas išliks teigiamas. Ekonomistai vis dar tikisi, kad Anglijos centrinis bankas lapkričio pradžioje dar kartą sumažins palūkanas. Tačiau atpigęs svaras, stabili ekonomikos būklė ir įsibėgėjanti infliacija greičiausiai reikš, kad palūkanos nebemažės, o didėti pradės anksčiau, nei daugelis tikisi.

Dažnai nerimaujama dėl didelio JK užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito. Tačiau ši problema yra žinoma jau kelis metus, ir iki šiol deficitas sėkmingai buvo finansuojamas teigiamų investicijų srautų pagalba. Taip, JK taps mažiau patraukli kai kurioms užsienio investicijoms, iš jos net gali pasitraukti dalis didelių finansinių institucijų. Tačiau dėl nuvertėjusio svaro užsieniečiams atpigo Londone ar kitose patraukliose vietelėse esantis nekilnojamasis turtas. Atpigo ir įmonės, kurios gali tapti patraukliais įsigijimo taikiniais. Galiausiai, atpigusi nacionalinė valiuta reiškia, kad ilgainiui eksportuojama bus daugiau, o importuojama mažiau, todėl užsienio prekybos deficitas mažės.

Deja, kol kas svaro kursą lemia ne ekonominiai, o politiniai veiksniai. Jei vyriausybė nuspręs, kad imigrantų iš ES srautą sustabdyti yra svarbiau nei išsaugoti laisvą prekių paslaugų judėjimą, gali išsipildyti ir niūriausios prognozės. Brexit buvo protesto ir nepasitenkinimo, ne racionalaus paskaičiavimo balsas. Bet ar tuo pačiu principu vadovausis ir naujoji vyriausybė? O gal dabartinė retorika yra tik įžanga į sudėtingų derybų procesą?

Šią savaitę britų Karališkieji Teisingumo Rūmai pradėjo svarstyti kelių verslininkų ieškinį prieš vyriausybę – bandoma įrodyti, kad ji neturi teisės be parlamento pritarimo pradėti JK pasitraukimo iš ES proceso. Teigiamas teisėjų sprendimas gali priversti vyriausybę įtikinėti parlamentarus, švelninti pasitraukimo iš ES derybinę poziciją arba apskritai ilgam atidėti šį procesą.

Galiausiai, neužmirškime, kad kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje yra ne viena valstybė, kurioje stiprėja nacionalistines ir separatistines idėjas puoselėjančios politinės jėgos. Dar vienos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzijos ar Italijos referendumas dėl narystės ES jau būtų labai blogos naujienos eurui. Galimi ateities scenarijai yra įvairūs ir sunkiai prognozuojami, bet nereikėtų atmesti tikimybės, kad svaras nuo dugno atšoks su nemažesniu entuziazmu nei link jo nusviro. Todėl laidoti svarus yra dar per anksti, o pardavinėti – greičiausiai jau per vėlu.