„Panevėžio kelių“ bendrovė džiaugiasi prisidėjusi kuriant tarptautinį pripažinimą pelniusį filmą „Senekos diena“

Lietuva JAV kino ir meno akademijos teikiamų „Oskaro“ apdovanojimų konkursui geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje pateikė naują lietuvišką kino filmą „Senekos diena“. Šią režisieriaus Kristijono Vildžiūno juostą į kino sales palydėjo Baltijos Asamblėjos apdovanojimas. Išskirtinis savo turiniu ir atsiradimo istorija kino filmas – ypatingas ir „Panevėžio kelių“ bendrovės kolektyvui, nes filmo scenos, atkūrusios Baltijos kelią, buvo filmuotos bendrovės objekte, magistralėje A2 Vilnius–Panevėžys.

„Džiaugiamės bent menka dalele prisidėję prie šio meno projekto, džiugu, kad projekto rezultatas palankiai įvertintas ne tik mūsų šalyje, bet ir turi potencialo atstovauti Lietuvai tarptautiniu mastu“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas. „Panevėžio keliai“ nuoširdžiai prisideda prie kultūros, meno, sporto ir socialinių projektų.

Kino filmo „Senekos diena“ premjera įvyko 2016 metų rugsėjo 26 dieną Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Filmo režisieriui K. Vildžiūnui už šį darbą įteiktas Baltijos Asamblėjos apdovanojimas. Baltijos Asamblėjos apdovanojimai, teikiami nuo 1993-iųjų už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus, siekia skatinti šių sričių plėtojimą Baltijos valstybėse, įvertinti ryškiausius minėtų sričių laimėjimus, skleisti juos kitose valstybėse. Pirmą kartą Baltijos Asamblėjos meno laimėjimų apdovanojimą pelnė kino režisierius. Už „Senekos dieną“ K. Vildžiūną Baltijos Asamblėjos apdovanojimams pristatė Estija.

„Senekos diena“ – pirmą kartą šalies istorijoje žiūrovams pristatytas filmas, prie kurio kūrimo prisidėjo prodiuseriai iš Latvijos ir Estijos. Bendras Baltijos šalių kino žmonių darbas – sena idėja, kurią filmo prodiuserei Uljanai Kim po filmo „Aš esi tu“ premjeros Kanų kino festivalyje pasiūlė kino prodiuseris, Europos meno namų kino tėvu vadinamas Karlas Baumgartneris-Baumi.

Prieš dvejus metus baigtame filmuoti K. Vildžiūno filme „Senekos diena“ susipina ir šalys, ir laikmečiai. Filmas nukelia į 1989-uosius, į laikus, kada pradėjo vertis sienos, kurtis alternatyvios jaunimo grupuotės, muzikos grupės, įsisiūbavo laisvės judėjimai.

„Kūrybinės grupės atstovai į mūsų bendrovę kreipėsi 2014 metų rugsėjį. Jie prašė leidimo filmuoti Baltijos kelio sceną magistralės A2 Vilnius–Panevėžys 31-ajame kilometre, kur tuo metu vyko darbai. Kūrėjams buvo reikalingas dar neatnaujintas kelio ruožas, tinkamas Baltijos kelio scenai, kaip ji atrodė devintojo dešimtmečio pabaigoje, atkurti.

Filmavimas vyko šeštadienį, taigi darbams jis netrukdė. Filmuota statybvietėje, atitvertoje nuo magistralės dalies, kuria vyko eismas. Neįprasta veikla kelio darbų zonoje tą savaitgalį prieš dvejus metus patraukė ne vieno pravažiuojančio automobilininko dėmesį. Eismas tame magistralės ruože buvo apribotas, bendrovei reikėjo pasirūpinti darbų ir eismo sauga“, – prisiminė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.

AB „Panevėžio keliai“ magistralėje A2 tuo metu atliko projektavimo ir rangos darbus vadovaujantis 2013 metų balandžio 25 dienos sutartimi su LAKD. Projektas – „Transeuropinio tinklo kelio E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga) plėtra. Dangos rekonstravimas. V etapas“.

Projekto metu magistralės Vilnius–Panevėžys danga rekonstruota 7-iuose ruožuose, jų bendras ilgis – beveik 26 kilometrai. Lygiagrečiai rekonstruoti tame pačiame kelyje esantys penki tiltai ir viadukai. Šis 2013–2014 metais vykdytas projektas konkurse „Lietuvos metų gaminys 2015“ įvertintas aukso medaliu.

Andriaus Repšio nuotraukos

1 foto

Scena iš filmo. Baltijos kelias, 1989 m. rugpjūčio 23-ioji. Tarp tūkstančių už rankų susikibusių lietuvių – ir pagrindinis filmo herojus aštuoniolikmetis Simonas (aktorius Marijus Mažūnas, trečias iš kairės). Paskutiniaisiais sovietų eros metais Vilniuje Simonas ir jo draugai įkuria Senekos draugiją, kurios moto: „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarytum ji būtų paskutinė“. Deja, pačiame patriotinių nuotaikų sūkuryje bičiulių idėjos ir ambicijos žlunga. Tą dieną, kai trys Baltijos šalys susikimba rankomis, Senekos draugija išsiskirsto.

2 foto

Scena iš filmo. Gyvoje trijų tautų grandinėje Senekos draugijos nariai jau nebe kartu. Geriausio draugo merginą Vakarę nelaimingai įsimylėjęs Simonas (aktorius Marijus Mažūnas, devintas iš kairės) moja gėles barstančiam malūnsparniui. Tuo tarpu Vakarė, likimo nublokšta į Taliną, stovi tame pačiame Baltijos kelyje Estijoje.

3 foto

Viena įdomiausių filmavimo scenų. Magistralėje A2 Vilnius-Panevėžys 31-jame kilometre ant aktorių galvų krinta gėlės. Liudininkai prisimena, kad tą ankstų 1989 m. rugpjūčio 23 d. rytą žmonių buvo paprašyta atnešti gėlių. Niekas nesitikėjo, kad jų bus sunešta tiek daug. Lietuviai jas skynė ne tik iš savo daželių, bet ir pirko.

4 foto

Radijo imtuvai buvo vieni svarbiausių Baltijos kelio atributų. Jų netrūko ir filmavimo metu. Įsimintiną 1989 m. rugpjūčio 23 dieną per juos žmonės ne tik girdėjo dainą „Bunda jau Baltija“, bet ir informaciją apie transporto grūstis, nurodymus, kuriomis kryptimis reikia važiuoti. Nespėjusieji atvykti į nurodytą Baltijos kelio atkarpą 19 val. sustojo ten, kur buvo.

5 foto

Filmavimo akimirka magistralės A2 Vilnius–Panevėžys 31-ajame kilometre. Kūrėjams buvo reikalingas dar neatnaujintas kelio ruožas, tinkamas Baltijos kelio scenai, kaip ji atrodė devintojo dešimtmečio pabaigoje, atkurti.

6 foto