30 vaiko eurų – šiandienos išlaidoms ar ateities studijoms?

Nors nemažai tėvų dar tik laukia į sąskaitas įkrisiančių vaiko pinigų, daugelis jų jau svarsto, kaip prasmingiausiai panaudoti šias lėšas. Pasak įmonės „SEB gyvybės draudimas“ vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, vaiko pinigai – santykinai nedidelė, bet reguliari suma – geriausiai tiktų kaupti vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai ar studijoms.  

30 eurų – daug ar mažai?

„Kasdienio vartojimo kontekste 30 eurų yra gana nedaug – tiek vienu ypu galima sumokėti parduotuvėje už maisto produktus, pusantros sauskelnių pakuotės ar kelis trikotažinius drabužius vaikui. Kitaip tariant, tokia suma lengvai ištirpsta tarp nemažų buities išlaidų. Tačiau 30 eurų gali būti tikrai gera reguliari investicija į vaiko ateitį. Turint omeny, kad dabar šeimos vaiko pinigus gaus kaip atskiras reguliarias įplaukas, jas galės kur kas psichologiškai lengviau atidėti kaupimui“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Kaip pastebi specialistė, dažnai mažesnes pajamas gaunantys žmonės, kurie negalėtų sumokėti už vaikų mokslus nesiskolindami, kol kas nesiryžta ateičiai atsidėti net ir nedidelių sumų. „Žmonėms atrodo, kad taupyti pradės, kai turės papildomų lėšų, nes dabar pinigų labiau reikia kitiems poreikiams. Antra vertus, paradoksalu yra tai, kad kai pajamos pradeda augti, atsiranda ir daugiau naujų poreikių, todėl taupyti taip ir nepradedama. Taupymas dažniau yra pasiryžimo ir įpročio klausimas nei pajamų dydžio“, – mano S. Gutauskaitė-Bubnelienė. Vaiko pinigų investavimas į ateitį, pasak jos, apskritai galėtų būti geras pretekstas šeimai pradėti formuoti įprotį kaupti lėšas, jei iki šiol tokio įpročio nebuvo.

Vėliau sukaupti norimą sumą bus sunkiau

Pasak „SEB gyvybės draudimo“ vadovės, 20–30 eurų suma gali būti pakankama kaupimui tik su sąlyga, kad tai bus daroma ilgą laiką. „Jei vaiko pinigus, t. y. 30 eurų, atidėtumėte nuo pat jo gimimo, kol jam sueis 18 metų, turėtumėte beveik 6,5 tūkst. eurų. Jei pradėtumėte kaupti tik, pavyzdžiui, po dešimties metų, tokiai sumai sukaupti reiktų skirti gerokai daugiau – po beveik 70 eurų per mėnesį“, – skaičiuoja S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

„SEB gyvybės draudimo“ vadovės teigimu, nusistatyti, kokią tiksliai sumą norisi sukaupti, gali būti sunku, kadangi per tokį ilgą laikotarpį gali keistis ir studijų kainos, ir pragyvenimo lygis. „Tačiau galime pabandyti ją apskaičiuoti įvertinę dabartinę situaciją. Mokestis už vienus bakalauro nuolatinės studijų formos metus Lietuvoje šiuo metu svyruoja nuo maždaug 1,3 tūkst. iki 11,6 tūkst. eurų. Studijos užsienyje gali atsieiti ir daugiau. Jei vaikas išvyksta iš tėvų namų, dar prisideda išlaidos būstui, mokesčiams, maistui ir transportui. Tai gali papildomai kainuoti maždaug 200–300 eurų per mėnesį. Taigi sukaupus 6 tūkst. eurų ar daugiau jau galima smarkiai prisidėti prie vaiko savarankiško gyvenimo pradžios“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Atidėti ar investuoti?

Kaupti vaiko ateičiai galima reguliariai atsidedant lėšų į kitą sąskaitą, kaupti indėliuose ar investuojant. „Jei tik atidedame lėšas, reikia turėti omenyje, kad pinigai ilgainiui dėl infliacijos nuvertėja. Pinigų vertę galima apsaugoti juos investuojant, tačiau tai darydami turime įvertinti riziką ir, pasitarę su specialistais, pasirinkti tinkamas investicines priemones“, – pabrėžia S. Gutauskaitė-Bubnelienė. Pasak jos, vienos iš tokių priemonių yra investicinio gyvybės draudimo paslauga arba periodinis investavimas į investicinius fondus. Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą ir pasinaudojus gyventojų pajamų mokesčio lengvata, galima susigrąžinti iki 15 procentų per metus sumokėtų įmokų.

„SEB gyvybės draudimo“ vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės, norintys kaupti ar investuoti vaiko pinigus, gali užsisakyti elektroninės sąskaitos paslaugą. Tokiu atveju pasirinktą dieną konkreti suma bus automatiškai ir nemokamai pervedama iš vieno iš tėvų banko sąskaitos į, pavyzdžiui, investicinio gyvybės draudimo sutarties sąskaitą. „Tai ne tik sutaupys laiko, skiriamo pervedimo operacijoms atlikti, bet ir padės išvengti situacijų, kai gautos lėšos neplanuotai išleidžiamos“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.