„Garsas“ kviečia į kerintį ir emocionalų filmą „Žemės druska“

Kino centras „Garsas“ pristato įspūdingo biografinio dokumentinio filmo premjerą (rež. Wimas Wendersas) „Žemės druska“, kerintį savo didybe ir emocionalumu. Įtakingas kino žurnalas Variety W. Wenderso Oskarui nominuotą filmą pavadino „Stulbinamai gražia ode fotografui Sebastião Salgado“, įvertindamas jį kaip vieną geriausių metų filmų.

S. Salgado – fotografas, keliautojas, tėvas. Žmogus, gaudantis akimirkas ir žvilgsnius, kuriuose sutelpa visas gyvenimas. Jo nuotraukos – lyg metraštis, kuriame užfiksuota žmonijos žiaurumo istorija ir negęstantis geismas gyventi. Žmonės, žemės druska. Savo ilgas keliones pradėjęs nuo nepažintų Pietų Amerikos kaimelių, Salgado suprato, kad privalo būti ten, kur pasauliui skauda labiausiai, kur vyksta didžiausios žudynės, siaučia ligos ir badas. Tačiau šis filmas nėra tik menininko portretas, jame susiduria trys žvilgsniai, trijų žmonių patirtys ir perspektyvos: fotografo S. Salgado, jo sūnaus Juliano Ribeiro Salgado ir filmo režisieriaus W. Wenderso – „pašaliečio“, kurį kažkada sukrėtė pamatyta aklos moters nuotrauka.

„Kuo geriau pradėjau pažinti Sebastião, tuo aiškiau supratau, kad jis yra kur kas daugiau nei fotografas ir mes privalome atskleisti dažnai nematomą jo asmenybės pusę – Sebastião yra ekologas ir mūsų planetos ateities vizionierius“, – sako režisierius W. Wendersas, fotografo darbais besižavintis jau ketvirtį amžiaus.

Nuo pat pradžių mums buvo labai svarbu parodyti, kad Salgado šeima turi ir kitą gyvenimą be fotografijos: tai jų atsidavimas ekologijai. Nuo pirmųjų dienų aš žinojau, kad turiu papasakoti dvi istorijas tuo pačiu metu. Galima sakyti, kad miškų atsodinimo programa, kurią jie vykdo Brazilijoje, ir tie stebuklingi rezultatai, kuriuos jie jau pasiekė, yra laiminga pabaiga Sebastião po viso to vargo, kurio liudininku jis buvo, bei depresijos, kurią jis patyrė, kai grįžo iš Ruandos paskutinį kartą, ir po visų tų siaubingų įvykių, kuriuos jis išgyveno. Jis ne tik paskyrė savo vėliausiąjį, simbolinį darbą „Genesis“ gamtai, bet netgi būtų galima sakyti, kad tai gamta padėjo jam neprarasti savo tikėjimo gyvenimu bei žmonija – sako režisierius W. Wendersas.

Pats fotografas, tapęs juo kone per atsitiktinumą, motyvą fiksuoti skaudžius pasaulio momentus ir norą dirbti karštuosiuose pasaulio taškuose aiškina paprastai – „Toks gyvenimas… – ir priduria: – Mes esame žiaurūs gyvūnai. Mes, žmonės, esame žiaurūs gyvūnai. Čia, Europoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje – visur mes esame be galo žiaurūs. Mūsų istorija yra karų istorija. Tai yra istorija be galo, represijų istorija, beprotystės istorija…“

Įspūdinga kelionė karštaisiais pasaulio taškais, civilizacijos nepaliestais kampeliais ir vietomis, kurių grožio kasdienybėje nepastebime, jau kino centre „Garsas“.