Nežinomas Jurgis Baltrušaitis

Yra vardų, kurie mums šviečia lietuvių kultūros padangėje: K. Donelaitis, A. Baranauskas, Maironis, M. K. Čiurlionis. Yra vardų, kurių šviesa buvo ne tie ryški, bet vėl netikėtau atsiranda iš užmaršties. Apie juos vis dar mažai žinome. Toks lietuvių kultūros veikėjas buvo Jurgis Baltrušaitis.

Jurgis Baltrušaitis- poetas, eseistas, vertėjas ir diplomatas. Taip galima būtų trumpai apibūdinti lietuvių visuomenei dar mažai pažįstamas žymi asmenybė. Mįslinga asmenybė, gyvenimo filosofas, savitas poetas, padalintas tarp rusų ir lietuvių kultūrų. Pagal vidinę kultūros prasmę- vientisas ir nedalomas. Pirmasis iš lietuvių poetų, išėjęs į pasaulio kultūrą. Anot Viktorijos Daujotytės, tai dvasios piligrimas, piligrimystę supratęs ne kaip namų atsisakymą, o kaip nesibaigiantį jų ieškojimą. Jis sugrįžta į tautą, kaip dvasios, kultūros namus. Maironis mums buvo daugiau negu poetas, sakė V. Mykolaitis-Putinas. Vien savo buvimu tautoje daug ką reiškė. Taip manė ir Jurgis Baltrušaitis.

Maironis ir Baltrušaitis ne kartą buvo gretinami. M. Biržiškai atrodė, kad jei Jurgis  Baltrušaitis būtų ėjęs tais keliais, kaip V. Kudirka, Maironis, P. Vaičaitis, tai jis „ne tik  būtų susilyginęs su kiekvienu šių poetų, bet tuoj juos pralenkęs ir tiesiog būtų virtę ne tik XIX a. pabaigos, bet ir iš viso mūsų didžiausiu lig šiol poetu“. Daugiaprasmis, jei…

Jurgis Baltrušaitis liko nuošalyje nuo amžių sankryžos lietuvių pagrindinių problemų. Jis pasirinko kitą kelią tarnystės kultūrai kelią.

J. Baltrušaitis tapo žymiu rusų kultūros veikėju: poetu, talentingu vertėju, literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo organizatoriumi, meno interpretatoriumi ir propaguotoju, gabiu diplomatu.

Bet jis gražiai veikė lietuvių poeto Balio Sruogos, Fausto Kiršos kūrybines nuostatas, ypač ankstyvuoju jų kūrybos laikotarpiu.

Jo pėdsakas ryškus  rusų artistų, teatro  žmonių gyvenime. Tai jis kartu su Jurgiu Savicku, Baliu Sruoga sugrąžino į Lietuvą iš Maskvos, Valstybės teatrą, kaip režisierių garsų aktorių Andrių Oleką – Žilinską. Jo dėka Valstybės teatras 4 dešimtmetyje buvo pasiekęs klestėjimo metą…

Jurgis Baltrušaitis gimė 1873 m. gegužės 2 d. Raseinių apskrityje. Skirsnemunės parapijoje, Paantvardžių kaime ūkininko šeimoje. Pradžios mokslą ėjo namie ir pas vietos parapijos kunigą K. Žakevičių. 1885 m. buvo priimtas į Kauno gimnaziją, kurią baigęs 1893 m. įstojo į Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Drauge klausė paskaitų Istorijos ir filologijos fakultete, nes tikroji jo aistra buvo poezija ir filosofija. Išmoko visas pagrindines Europos, drauge ir Skandinavijos kalbas. Nuo 1895 m. pradėjo bendradarbiauti rusų literatūros žurnaluose. Kartu su kitais bendraminčiais įsteigė rusų simbolizmui svarbią leidyklą „Skorpion“, kuiri leido almanachą „Severnyje scert“, žuranalą „Vesy“. Juose skelbė rusų simbolistų kūrybą ir Vakarų Europos poetų vertimus.

…Dinamiškoji lietuvių tautos energija XX a. pradžioje ėmė reikštis ne vien politinėje patriotinėje visuomeninėje plotmėje. Ji veržėsi ir į kitas sritis, ieškodama tobulesnių, pastovesnių ir visuotiniškesnių įsikūnijimo formų. Viena tokia aukšta kūrybinės ekspansijos sritis yra literatūra ir menas. Lietuvoje iškilo savęs ir kūrybos suvokimo bei kūrėjo susivokimo kūryboje problema. Pradėtos spęsti meno esmės, originalumo problemos.

Pirmojo pasaulinio karo metais Jurgis Baltrušaitis aktyviai įsitraukė į lietuvių šalpos darbą. Maskvoje telkėsi didelė dalis lietuvių karo pagėgelių, studentų. Baltrušaičių namuose lankėsi daug žymių to meto menininkų. Apsigyvenęs Maskvoje, Sruoga greitai tapo tarp jų žinomas. Susidraugavo su garsiuoju poetu ir vertėju Konstantinu Balmontu, jo eilėraščiai B. Sruogai davė ypatingai reikšmingą kūrybinį impulsą, su kuriuo galėjo lygintis tik Jurgis Baltrušaitis. Tapo karštu simbolizmo šalininku. Jis tiesiog dievino

J. Baltrušaitį, jo poeziją jam atrodė kaip perversmas, kurį galima buvo lyginti su tuo, ką Imanuelis Kantas padarė filosofijoje. Jurgį Baltrušaitį B. Sruoga vadino „dvasios tėvu“.

1915 m. neebuvo atsitiktinė data B. Sruogos kūrybinėje biografijoje. Iš esmės jis tuomet pakeitė savo estetines pažiūras ir kūrybos principus.

B.Sruoga buvo vienas iš nedaugelio lietuvių autorių, patyrusių rusų simbolistų ir konkrečiai K. Balmonto kūrybos poveikį ne tik per knygas, bet ir asmeniškai su juo bendraudamas. K. Balmontas Sruogai imponavo kaip lyrikas improvizatorius. Mokinys mokėsi iš mokytojo.

Poetų pažintis užsimezgė Baltrušaičio namuose, greičiausiai- 1916 m. pradžioje. Balį Sruogą žavėjo, kad K, Balmontas domėjosi lietuvių liaudies dainomis. Baltrušaičių namuose susipažino su A.Belyj, O.Kniper- Čechova, V. Komisarževskaja ir daugybe kitų Rusijos meno įžymybių. Buvo skaitomi nauji poetų kūriniai, liejosi gyvos diskusijos. Po jų iškilmingos vakarienės prie didžiulių stalų iki vėlumos. Tai buvo vienas iš paskutiniųjų priešrevoliucinės Rusijos prabangos švystelėjimų…

Svečiams Jurgis Baltrušaitis palikdavo visišką laisvę: nori valgyk, nori visai į burną nieko nedėk, bet būk kūrėjas. Jurgis Baltrušaitis Baliu Sruoga greitai susidomėjo, duodavo vertingų patarimų. Jurgis Baltrušaitis tvirtino, kad  aukščiausias menas – tai „menas- auka“, kuris  tarpsta tiktai tada, kai „kūrėjo siela- kūrybos žygyje ir per savo  kuriamąjį žygį- įsiteikia į pasiaukojimą pasaulio paslapčiai, neapsakomai visatos valiai, į pasiaukojamą savęs pamišimą ir pasiaukojantį savęs atsižadėjimą, visiškai ir aklai atiduodant savo vienišą skirtingą asmenybę nežinomam pasaulio  statytojui.

Maskvoje Balys Sruoga kartu su Jurgiu Baltrušaičiu, sutikusiu būti atsakinguoju sekretoriumi, bandė organizuoti mėnesinį jaunimui skirtą žurnalą „Saulėtekis“. Redakcijos vardu B. Sruoga rašė laiškus – kvietimus bendradarbiauti. Buvo kviečiami V. Krėvė, I. Šeinius, J. Savickis, S. Čiurionienė, P. Leonas, A. Varnas ir kt. asmenys.

1919 m. Jurgios Baltrušaitis buvo išrinktas visos Rusijos rašytojų sąjungos pirmininku. 1920 m. paskirtas Nepriklausomos Lietuvos  pasiuntiniu Maskvoje ir šias pareigas ėjo iki 1939 m. Dirbdamas diplomato darbą ėmė dažniau lankytis Lietuvoje. 1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas jam suteikė Garbės daktaro laipsnį. 1939 m. J. Baltrušaitis buvo paskirtas Lietuvos atstovybės tarėju Paryžiuje. Prasidėjus sovietų okupacijai liko Paryžiuje, kuriame mirė 1944 m. sausio 3 d. Palaidotas Montrauge kapinėse.

Tokia būtų trumpa biografija. Minint Jurgio Baltrušaičio mirties 75 –ąsias metines buvo verta plačiau prisiminti  jo vaidmenį lietuvių kultūroje.

Parengė istorikas Juozas Brazauskas