Aistė Senvaitytė

Apie Aistę mokytoja Lina Rasteninienė atvirauja: „Kuria „iš reikalo“ –  kai paragina, užduoda mokytoja. Artimos  fantastinės temos, pasakos… Eilėraštis ar proza? Eilėraštis. Teko kurti pamokose, patiko. Bet skaityti poezijos  nemėgsta“.

Aistė Senvaitytė (9 kl.)

Kodėl žmonių akys skirtingų spalvų?

Labai seniai, kai Dievas buvo dar tik pradėjęs kurti žmones, kurie nudirbtų visus sunkesnius darbus, jis pastebėjo, kad visi jo kūriniai vienodi. Reikėjo kažką daryti. Dievas vieniems bandė pridėti  dar po vieną ranką, koją, ausį ar net galvą, bet tada žmonės prarado pirminį savo pavidalą,  atrodė lyg monstrai.

Vaikščiodamas Žemės takais ir stebėdamas vienas į kitą panašius žmones, susirūpinęs Dievas net atsitrenkė į vieną iš jų ir  pargriovė. Žmogus netikėtai pasisuko į Dievą, o Dievo žvilgsnis nukrypo į žmogaus akis, kurios buvo kaip negyvos: nei pykčio, nei baimės, nei skausmo! Jos  žiūrėjo tarsi į nieką ir buvo tokios tuščios…

Tada Dievas suvokė, kad reikia pakeisti žmogui akis, kad galėtų žmonės skirtis vieni nuo kitų, o akys taptų žmogaus sielos veidrodžiu. Pasikvietė Žemę – žemės deivę, Velnią – požemių dievą, išdėstė norįs pakeisti žmogaus akis ir paprašė pagalbos.

Dievui, žinoma,  pagelbėjo ir žmonių akys nuo tada pasikeitė. Taip nuo tada ir  manoma: jeigu žmogus – žaliaakis, tai jį globoja žemės deivė – Žemė, jei žmogus – rudaakis, tai bus požemių karalystės dievo – Velnio globojamas, o mėlynakis žmogus  globojamas paties Dievo  ir atvykęs iš jo karalystės.