Alaus šventė: repetuosime ar švęsime?

Alaus šventės Biržuose rengimas kaitina aistras. Naujos valdžios užmojus vėsina ne tik dvasininkai, bet ir vietiniai verslininkai.

Verslo pusryčiai, kaip apsikeitimo nuomonėmis ir patirtimi mokymo ar naujienų pristatymo forma, jau prigijo ir Lietuvos padangėje. Nebūtinai ten gaunama pavalgyti, tiesiog toks pavadinimas signalizuoja, jog renginys vyksta ryte, neretai gana anksti. Tokį susitikimų su verslininkais formatą naudoja ir šalies savivaldybės. Kaip taikliai ir šmaikščiai pastebėjo Vilniaus miesto savivaldybės kalbos tvarkytoja Albina Šiupienienė, kai verslininkai kviečiami „pusryčiauti“ į savivaldybę, susitikimas (priemonė) vadintinas taikliai ir taisyklingai – Mero pusryčiai. Kai valdžia „papusryčiauti“ bus pakviesta iš verslininkų kišenės, tada derėtų sakyti tikslingai – Verslo pusryčiai.

Biržų rajone tokią bendradarbiavimo formą tarp savivaldybės ir verslo naudojo ankstesnės kadencijos rajono vadovai. Kiek buvo Mero, o kiek Verslo pusryčių, kas ten besupaisys. Valdemaras Valkiūnas šią tradiciją nusprendė tęsti. Penktadienio ryte savivaldybėje vyko Verslo pusryčiai su rajono verslininkais.

Pagrindinis akcentas ir susitikimo „vinis“ – ketinimas Biržuose atgaivinti Alaus šventę. Pirmoje susitikimo dalyje daugiausia apie tai kalbėjo pats meras. Antroje dalyje, atvykus šventę organizuoti siūlančios VšĮ „ATW sprendimai“ atstovams, į diskusijas paniro ir rajono verslininkai.

Meras dar sykį pastebėjo, kaip svarbu, kad „pinigų maišai ar kapšai atvažiuotų pas mus“. Jo nuomone, švenčių gausa prisidėtų prie miesto patrauklumo turistams didinimo, kartu leistų uždirbti ir rajono verslininkams.

VšĮ „ATW sprendimai“ atstovai trumpai pristatė siūlomos šventės metmenis. Anot organizatorių, jų tikslas yra kelerių metų perspektyvoje atgaivinti ir išpopuliarinti šalyje Alaus šventę, vykstančią Biržuose.

Pirmiausia ketinta buvo šventę organizuoti centrinėje miesto gatvėje, daryti ją kaip nemokamą renginį, kuris kiekvienais metais Biržuose pradėtų vasaros, piknikų ir alaus sezoną. Tokia šventė populiarintų kraštą ir skatintų turizmą.

„ATW sprendimai“ atstovai sakė, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose Biržų vardas pirmiausia siejamas su alumi. Pristatant aludarystės tradicijas per verslo prizmę, galima pritraukti turistų iš kaimyninės Latvijos ir kitų kraštų. Organizatorių nuomone, marketingine prasme į šventę reikia žiūrėti kaip į augantį ir besivystantį reiškinį bent penkerių metų laikotarpiu. Tik iš laiko perspektyvos bus galima vertinti, kaip renginys plėtėsi, kokie sprendimai buvo teisingi, o kurie – ne.

Verslininkams kilo klausimų dėl šventės datos, biudžeto ir dalyvių. Pagrindinis klausimas – šventės forma alaus aspektu. Ar joje dalyvauja tik Biržų krašto aludariai, ar bus leista dalyvauti alaus gamintojams ir iš kitų regionų?

„ATW sprendimai“ atstovas sakė, kad tai klausimas Biržų aludariams. Jie turi apsispręsti, ar reikia daryti tik savo krašto gamintojų susibūrimą, ar su Biržų, kaip alaus sostinės vėliava, pristatyti ir kitus šalies aludarius.

Verslininkė Leta Vainorienė buvo kategoriška: „Aš nematau prasmės organizuoti Alaus šventės, jei Biržuose bus ne vietinis alus.“ Jai antrino UAB „Biržų alus“ direktorius Juozas Narinkevičius: „Pasakykit „Švyturiui“, jie iš principo nupirks šventę. Numes dvidešimt štukų eurų, bus „Švyturys“ Biržuose ir visiems padarys… nenoriu rodyti to gesto.“

Organizatoriai „ATW sprendimai“ sakė, kad tokie nuogąstavimai yra nepagrįsti, jie jau kalbėjo su didžiaisiais alaus gamintojais. Pastarieji užtikrino, kad jų įmonės nesiveržia į įvairioms alaus rūšims pristatyti skirtas šventes, jie laikosi kitokios verslo filosofijos. Alaus šventės yra skirtos mažiesiems ar konkretaus krašto aludariams, didieji tai supranta ir į tokius renginius neina.

Organizatoriai dar sykį akcentavo, kad reikia apsispręsti, kokį renginį ateityje nori matyti vietos bendruomenė – Biržų, kaip alaus sostinės, šventę, sukviečiančią visos Lietuvos aludarius, ar mažesnį, tik vietinių gamintojų produkciją pristatantį renginį.

Kilo diskusija, ar apskritai verta organizuoti šventę. „Aludariai nenori įsileisti kitų gamintojų, o patys dvejoja, ar verta savo jėgomis kažką organizuoti. Tai apsispręskime, ar mes tos šventės iš viso norime“, – tiesiai klausė vienos įmonės atstovas.

J. Narinkevičius sakė, kad per likusias kelias savaites sudėtinga suderinti pozicijas ir suorganizuoti gerą šventę. Be to, neaišku, kokia šventės biudžeto dalis guls ant aludarių pečių.

Direktoriui pritarė UAB „Agaras“ atstovaujanti L. Vainorienė. Pasak verslininkės, pasiruošti šventei, pasigaminti ar paruošti reklaminę atributiką, suorganizuoti darbuotojus ir kitus dalykus reikia laiko ir papildomų investicijų. Jos nuomone, likusios trys – keturios savaitės pasiruošti tokiam renginiui yra per mažas laiko tarpas.

Verslininkas Audrys Šimas atkreipė dėmesį, kad šventę ketinama rengti miesto centre, Vytauto gatvėje. Per visą gatvę siūloma nutiesti vieną didžiulį stalą, kurio galuose būtų scenos. A. Šimas klausė, ar organizatoriai derino šventės vietą su Policijos komisariatu dėl saugumo užtikrinimo bei transporto nukreipimo.

Biržų policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas tiesiai pareiškė, kad tokiu atveju policijos komisariatas nepajėgtų užtikrinti viešosios tvarkos visame mieste. Uždarius Vytauto gatvę, reikia palikti nuvažiavimą į Autobusų stotį maršrutiniams autobusams. Be to, miesto centre nėra kur parkuoti atvykusių svečių automobilių. Pasak komisaro, visos buvusios šventės pažymėtos skaudžiais įvykiais. Todėl, M. Jablonsko nuomone, šventė turi vykti aiškiai išskirtame plote, alkoholis turi būti vartojamas apribotoje vietoje.

Imta diskutuoti dėl kitų galimų šventės vietų. Minėtas aerodromas, Astravo dvaro parkas.

Užkliuvo ir siūlomas šventės pavadinimas – Alaus kelias. J. Narinkevičiaus nuomone, pavadinimą būtina keisti, nes Alaus kelias yra vieno gamintojo patentuotas pavadinimas. UAB „Biržų alus“ yra kategoriškai prieš tokį šventės vardą, kaip vieno gamintojo protegavimą. Jam pritarė ir UAB „Astravas“. Susitikime dalyvavęs pavadinimo savininkas, TŪB „Rinkuškiai“ bendrasavininkis Rimantas Čygas, priešingai, visiškai neprieštaravo tokiam šventės vardui.

Diskusija vienu metu pateko į aklavietę, nes susirinkusieji niekaip nesutarė dėl šventės vietos, laiko ir būsimų dalyvių.

Iš kampo diskusiją išvedė iki tol mažai kalbėjęs R. Čygas: „Kas mūsų netenkina? Trumpas pasiruošimo laikas ir vieta. Mes prieš dešimtį metų darėme Alaus šventes ir jos būtų tęsiamos iki šių dienų, bet buvo rekonstruotas stadionas ir ten švęsti nebeleido. Nėra Biržuose infrastruktūros, kur tokius renginius būtų galima organizuoti. Mano nuomone, idealiausia vieta tam yra piliavietė. Ten šventes rengti galima, apie tai buvo kalbėta su Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritoriniu padaliniu. Reikia suderinti prašymą, departamentas išduos technines sąlygas, ką ten galima, o ko negalima daryti.“

Toks siūlymas praskaidrino verslininkų nuotaikas. Vėl atgijo ginčas, kokioms sąlygomis leisti dalyvauti kitų rajonų aludariams, ar juos verta įsileisti.

Nors buvo dar daug abejonių ir nuogąstavimų, visgi nuspręsta, kad savivaldybė kreipsis į Kultūros paveldo departamentą dėl leidimo renginiui piliavietėje. Pasak aludarių, tai būtų maža, graži šventė – tarsi kitų metų didelės ir geriau paruoštos Alaus šventės repeticija.

Antanas Vaičeliūnas
Nuotraukoje: Verslininkų diskusijoje dėl siūlomos atkurti Alaus šventės reikalingumo, datos, vietos, biudžeto bei galimų dalyvių netrūko aštrių ir kartais prieštaringų pasisakymų.