Amžinas braškių klausimas: lietuviškos ar lenkiškos?

Nors dabar braškių galima įsigyti ištisus metus, vis tiek labiausiai laukiame „tikrojo“ jų derliaus: gegužės pabaigoje – birželį. Anot turgaus prekybininkų, lietuviai vis dar pirmenybę teikia lietuviškoms uogoms, bet tai jau nėra taip svarbu kaip prieš 10 ar 20 metų. Tuo tarpu dietologė Diana Markauskaitė akcentuoja, kad kuo greičiau uogos atsiduria ant prekystalio, tuo daugiau gerųjų savo savybių jos išsaugo.

Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame Centriniame Kauno turguje dirbantys vaisių, uogų ir daržovių prekybininkai sako, kad daugelis pirkėjų laukia lietuviškų braškių, nors dabar šių uogų galima įsigyti ištisus metus.

Šaltuoju metų laiku braškės atkeliauja dažniausiai iš Graikijos ar Ispanijos, vėliau jau atsiranda lenkiškų, o galiausiai – ir lietuviškų. Šiuo metu jau yra lietuviškų braškių užaugintų po danga, o sunokusių lauke dar teks truputį palaukti.

„Anksčiau tas klausimas ar lietuviškos, ar ne buvo labai aktualus. Dabar žmonės lengviau į tai žiūri, nors pirmenybę, aišku, teikia lietuviškai produkcijai. Tai turbūt ir noras savus ūkininkus paremti ir tikėjimas, kad bus šviežesnės, natūralesnės“, – sakė turgaus prekybininkas Aurelijus.

Pasak dietologės Dianos Markauskaitės, tokie žmonių lūkesčiai – visiškai pagrįsti, nors pasitaiko įvairiai.

„Svarbiausia, kad nuskinta uoga kuo greičiau atsidurtų ant prekystalio. Optimalus laikas, per kurį tinkamoje temperatūroje laikoma braškė išlaiko maksimalų kiekį vitaminų ir kitų gerųjų savo maistinių savybių – 2 dienos. Tad tikėtina, kad Lietuvoje užaugintos braškės prekybos vietoje gali atsidurti greičiau, jei neužstrigs kur nors sandėliuose ar panašiai.

Kita vertus, dabar yra daug būdų greitai ir tinkamomis sąlygomis atvežti uogas ir iš kitų šalių, ypač jei jos kaimyninės. Pavyzdžiui, Lenkijos. Kitas dalykas – jei braškės iš toliau vežamos, gali būti, kad bus transportavimui atsparesnės veislės ir uogos net prinokusios bus ne tokios minkštos.

Dėl transportavimui naudojamų chemikalų nereikėtų būgštauti, nes tokie dalykai yra kontroliuojami valstybės, kad sveikatai kenksmingumo nebūtų“, – įžvalgomis dalijosi mitybos specialistė.