Etno dvaras virtuvės šefas Ramūnas Giraitis (Asm. nuotr.).

Apklausa atskleidė, kiek didžkukulių vienu prisėdimu yra suvalgę šalies gyventojai

Beveik pusė Lietuvos gyventojų didžkukuliais mėgaujasi mažiausiai kartą per mėnesį, o apskritai jų nevalgo vos 4 proc. respondentų, atskleidė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ gyventojų apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad kas ketvirtas gyventojas bent kartą vienu prisėdimu yra įveikęs keturis arba daugiau didžkukulių.

Dvidešimtmetį mininčio lietuviškų patiekalų restorano „Etno dvaras“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad didžkukuliais dažniausiai mėgaujasi vyrai, taip pat jaunimas iki 25 metų bei vyresni nei 55 metų respondentai. Mažiausiai kartą per mėnesį šį nacionalinį patiekalą valgo 46 proc. šalies gyventojų, tarp vyrų tokių yra 51 proc.. Ypač išsiskiria 18-25 m. gyventojų grupė, kurioje net 55 proc. vyrų valgo didžkukulius kartą per mėnesį bei 56 m. ir vyresnių gyventojų grupė ( 49 proc. ).

„Jaunimo dėmesys tradiciniams patiekalams išties nustebino. Esame įpratę, kad lietuvišką virtuvę labiau vertina vyresnio amžiaus žmonės, užaugę su šiais patiekalais – seniau didžkukuliai būdavo gaminami didelėmis porcijomis namuose. Didžkukulių gamyba užtrunka daug laiko, o žmonės šiais laikais dažnai skuba, todėl namuose dažniau gamina greičiau paruošiamus patiekalus, o didžkukulius valgo restoranuose ar užsisako į namus“, – pastebėjo „Etno dvaras“ restorane jau 15 metų dirbantis vyriausiasis virtuvės šefas ir patiekalų kūrėjas  Ramūnas Giraitis.

Apklausoje dalyvavę respondentai taip pat įvardijo asmeninį didžkukulių valgymo rekordą. 26 proc. šalies gyventojų yra bent kartą įveikę keturis ar daugiau didžkukulių.

Tuo tarpu kas šeštas vyras (17 proc.) vienu prisėdimu bent sykį yra sudorojęs penkis ar daugiau didžkukulių. Analogišku apetitu gali pasigirti vos 4 proc. moterų, didžioji dalis jų nurodė daugiausia įveikusios du (40 proc.) arba tris (32 proc.) didžkukulius.

Tyrimo duomenimis, dažniausiai didžkukulius valgo mažesnių miestų, miestelių ir kaimo teritorijų gyventojai, o iš didmiesčių gyventojų labiausiai linkę jais mėgautis šiauliečiai ir klaipėdiečiai.

Kulinarijos paveldo fondo vadovės Birutės Imbrasienės teigimu, verta išskirti specifinį Vilniaus regiono, kurį priskiriame Rytų Lietuvai, santykį su šiuo patiekalu – istoriškai didžkukuliai čia atsirado labai vėlai.

„Ilgą laiką šiame regione didžkukuliai neegzistavo, o jiems atsiradus, receptūra buvo visiškai kitokia negu kituose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, jų gamybai buvo naudojamos virtos bulvės. Šiauliuose, Panevėžyje, Žemaitijos ir Suvalkijos miestuose didžkukuliai buvo gaminami jau nuo seno, daug gyventojų dirbo sunkius žemės ūkyje, tad ir noras pasistiprinti sotesniais patiekalais, ko gero, yra užslėptas genuose. Tuo tarpu Vilniuje gyvena daugybė iš šių regionų kilusių gyventojų, todėl tikėtina, kad jie ir yra pagrindiniai didžkukulių valgytojai sostinėje“, – pastebėjo B. Imbrasienė.

Didžkukuliams reikia meilės ir didelių rankų

Virtuvės šefas R. Giraitis sako, kad didžkukulių gamyba – daug laiko užimantis atsakingas procesas.

„Didžkukulių gamybos nelabai įmanoma „pagreitinti“, ji reikalauja daug darbo ir pastangų. Į kiekvieną patiekalą reikia įdėti meilės ir šilumos, tačiau būtent didžkukuliuose šie „ingredientai“ yra bene svarbiausi“, – sako jis.

Pašnekovas priduria, kad vienas svarbiausių didžkukulių gaminimo aspektų gali nuskambėti kiek neįprastai – svarbu ne tik žinoti receptą ir gaminimo eigą, bet ir turėti dideles rankas.

„Nors skamba juokingai, tačiau tai iš tiesų yra svarbu. Gražios formos didžkukuliui įprastai reikia apie 150-180 gramų bulvių masės ir apie 60-80 gramų faršo. Žinoma, jeigu jūsų aplinkoje nėra žmonių, turinčių dideles rankas, darykite šiek tiek mažesnę formą ir naudokite mažiau ingredientų. Tuomet ir patys didžkukuliai gausis kiek mažesni“, – pataria virtuvės šefas.

Pasak R. Giraičio, vienas svarbiausių darbų, atliekamų dar neužkaitus puodų, yra tinkamai pasirinkti bulves.

„Daug kam atrodo, kad visos bulvės yra vienodos, tačiau pasaulyje yra maždaug 85 jų rūšys ir net virš 3000 skirtingų veislių. Jų atrankos procesas, tiesą sakant, yra gana paprastas: pagaminame, paragaujame ir vertiname“, – dalinasi pašnekovas.

„Etno dvaras“ vyriausiasis virtuvės šefas R. Giraitis pažymėjo, kad jo vadovaujamo restorano virtuvėse galima paragauti 12 skirtingų didžkukulių rūšių, visi jie gaminami rankomis.

„Vienintelis skirtumas nuo gamybos namuose yra tai, kad viskas vyksta nenutrūkstamai – puodas keičia puodą. Paskaičiavome, kad per restorano gyvavimo laikotarpį jau pagaminome daugiau negu 9,3 mln. didžkukulių arba po kiek daugiau negu 3 didžkukulius vienam Lietuvos gyventojui“ – pasakoja jis.

„Spinter tyrimai” reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie nacionalinių patiekalų valgymo įpročius atliko šių metų spalio 17-26 dienomis. Joje dalyvavo 1011 žmonių, kurių amžius sudarė 18-75 metų.

Trys „Etno dvaras“ virtuvės šefo R. Giraičio patarimai gaminantiems didžkukulius:

  • Išminkę didžkukulį nepamirškite jo suspausti, kad verdant neiširtų. Spausti rekomenduojama vidinėmis delnų dalimis, tačiau darykite tai švelniai ir atsargiai – paspaudus per stipriai gali iškristi visas įdaras.
  • Prieš dedant virti, į virimo indą įpilkite porą šaukštų šaltame vandenyje ištirpinto krakmolo. Tuomet verdantis vanduo gaunasi tirštas, o didžkukuliai jame nesuplyšta.
  • Jeigu verdate didesnį kiekį didžkukulių, nepamirškite pamaišyti, kad jie neprikeptų prie indo dugno. Tačiau maišydami nenaudokite samčio ar kito įrankio – taip galite pradurti ir suardyti didžkukulius. Rekomenduojama sukioti puodą ratu, kad verdantys didžkukuliai patys judėtų ir sukiotųsi.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: