Apledėjusi kelio danga: kas gali apsaugoti vairuotojus ir pėsčiuosius

Plikledis kelyje sukuria pavojingas situacijas, kurios dažnai baigiasi automobilio slydimu. Deja, šių vairavimo aplinkybių pavojus žiemą vis dar nėra tinkamai įvertinamas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės sumėtymą kelyje beveik visada išprovokuoja netikslūs arba pavėluoti vairuotojo veiksmai. Tas pats galioja ir plikledžiu padengtomis gatvėmis keliaujantiems pėstiesiems – jų susižalojimai dažnai tampa neatidumo ir skubėjimo pasekmėmis.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, nuo praėjusių metų pradžios užfiksuotas 491 draudžiamasis įvykis, kuris įvyko dėl slidžios kelio dangos. Tai sudaro 3 proc. visų žiemos metu užregistruotų draudžiamųjų įvykių. Vidutinė tokių įvykių išmoka sudaro 1 281 eurą, o bendra suma, dėl slidžiame kelyje patirtų eismo nelaimių išmokėta automobilių savininkams, siekia daugiau nei pusę milijono eurų.

„Apledėjus važiuojamajai kelio daliai eismo įvykių rizika visada padidėja, daug nelaimių įvyksta dėl to, kad vairuotojai neskiria pakankamai dėmesio važiavimo greičiui ir kelio sąlygoms. Dažniausiai jie patiria eismo nelaimes išslydę iš posūkio. Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus, kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis neretai yra apsukamas ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, pavojingų situacijų pasirodžius plikledžiui patiria ir pėstieji. „Mūsų duomenys rodo, kad trečdalį visų žiemos sezoną užfiksuotų traumų sudaro nelaimės paslydus, kai gatvės ir šaligatviai pasidengia ledu. Susidarius slidžiai kelio dangai didžiausia dalis paslydimo atvejų fiksuojama ant nevalytų šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Todėl reikėtų būti ypač dėmesingiems išeinant iš pastato ar išlipant iš transporto priemonės“, – sako V. Katilienė.

Pasak gydytojo Juliaus Dapkaus, vadovavusio ligoninės Skubios pagalbos skyriui, pasirodžius pirmajam plikledžiui ant šaligatvių ir gatvių, susižeidusių žmonių skaičiai itin išauga. „Praktika rodo, kad tokiomis aplinkybėmis dažniausiai susižaloja vyresnio amžiaus asmenys ir jaunimas. Senjorai dažnai patiria traumas dėl pusiausvyros sutrikimų, raumenų silpnumo ir prastesnio regėjimo, o dėl kaulų trapumo, deja, kyla ir didesnė jų lūžių rizika. Tuo tarpu jaunesni, 20-40 metų amžiaus žmonės, dažniau susižeidžia dėl jų pačių neatsargumo – skubėdami į automobilį, į biurą ar tiesiog žiūrėdami į telefoną, jie nekreipia dėmesio į kelią, kuriuo eina“, – sako J. Dabkus.

Gydytojo teigimu, dažniausios paslydimo traumos – tai dilbio kaulų lūžiai riešo srityje, kurie įvyksta, kai žmogus krisdamas bando nusileisti ant ištiestos rankos. „Taip pat dažnai pasitaiko čiurnos sąnario sužalojimų, pavyzdžiui, raiščių patempimų arba čiurnos lūžių, kurie įvyksta atliekant staigius sukamuosius judesius. Vyresnio amžiaus žmonėms kritimai ant šono dažnai sukelia šlaunikaulio lūžius, kurie yra pavojingi gyvybei ir reikalauja ilgos reabilitacijos. Kritimai ant nugaros gali sukelti jos sumušimus ar net stuburo slankstelių lūžius. Taip pat paslydus galimi peties, alkūnės ir blauzdos lūžiai“, – pasakoja J. Dabkus.

Gydytojas, norintiems išvengti paslydimo traumų, pataria neignoruoti orų prognozių. „Jei pranešama apie plikledį, vertėtų atsisakyti nebūtinų išvykų iš namų. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Jei vis dėlto būtina eiti į lauką, reikėtų rinktis batus neslidžiu padu arba avėti specialius sukibimą gerinančius dyglius. Vyresnio amžiaus žmonėms gali pasitarnauti ir ėjimo lazdos, judant jos užtikrina papildomą stabilumą. Einant slidžiu paviršiumi reikėtų išmėginti pingvino eiseną – judėti mažais žingsneliais, šiek tiek pasilenkus į priekį ir balansuojant rankomis. Ypatingo atsargumo reikėtų laikytis tose vietose, kur sniegas gali slėpti apledėjusias balas“, – pataria šeimos gydytojas.

Paslydus ir parkritus arba pamačius, kad suklupo greta einantis žmogus, J. Dabkus pataria vengti skubotų poelgių. „Pirmiausia, neskubėkite keltis – gulėdami įvertinkite, ar jaučiate skausmą, ir lėtai patikrinkite, ar galite judėti. Tokiu būdu įsitikinsite, ar nesate rimtai susižeidę. Norėdami saugiai atsikelti, iš pradžių pasisukite ant šono, paskui atsiklaupkite ant kelių ir atsistokite, naudodamiesi stabilia atrama. Pajutę stiprų skausmą, galvos svaigimą ar įtardami lūžį, likite ten, kur esate, ir paprašykite pagalbos. Jei matote kitą nukentėjusįjį, pirmiausia patikrinkite, ar asmuo yra sąmoningas, ir, jei reikia, nedelsdami skambinkite 112. Likite su nukentėjusiuoju, kol atvyks pagalba“, – rekomenduoja J. Dabkus.

Einant slidžiu keliu arba šaligatviu gydytojas rekomenduoja nesinešti krepšio, sunkios rankinės ar kitų daiktų. „Kai nėra papildomo svorio, žmogus gali lengviau išlaikyti balansą. Labai svarbu eiti tuščiomis rankomis ir nelaikyti jų kišenėse, nes būtent šios galūnės padeda išlaikyti pusiausvyrą“, – sako šeimos gydytojas.

Jis atkreipia dėmesį, kad netgi nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti slidus, todėl einant svarbiausia kiekviename žingsnyje atidžiai stebėti dangą po kojomis.