Artūro Milašausko žaidimai pievoje

Teigti, esą žaidimai pievoje yra nepadorus dalykas, būtų absurdas. Vieniems tai – piknikas saulėtą vasaros dieną, kitiems – vieta, kur gali atsigulęs stebėti dangumi plaukiančius debesis, tretiems – vieta aitvarams leisti… O panevėžiečiui fotomenininkui Arturui Milašauskui žaidimai pievoje, tai vabalų ir vabzdžių ganyklos bei džentelmenų – regbio – žaidimo vieta. Todėl nieko keisto, kad Panevėžio fotografijos galerijoje atidarytą fotografijos parodą A. Milašauskas pavadino „Žaidimai pievoje“. Be to, šia paroda unikalių fotografijų kūrėjas paminėjo 60-ąjį gimtadienį.

Beje, lygiai prieš dešimt metų, švęsdamas penkiasdešimtąjį gimtadienį fotomenininkas taip pat paminėjo paroda „Slenkstis“.

Paroda panevėžiečius džiugins iki gegužės 31 dienos.

Sąsajos – pieva ir greitis

Fotografijų parodą sudaro du fotografijų ciklai: regbio dramatiška kova ir vabzdžių biustai. Kaip sako parodos autorius, Panevėžio ligoninės kraujagyslių chirurgas, laisvalaikiu imantis į rankas fotoaparatą bei pasineriantis į kūrybines paieškas, ir viename, ir kitame cikle veiksmas vyksta pievoje. „Neieškokite šiose fotografijose monumentalumo, rimties, meditacijos – čia karaliauja dinamika. Fotografijų bendras vardiklis – pieva ir greitis. Tai sieja ir sportininkus, ir vabzdžius“, – aiškina, kas sieja abiejų fotografijų ciklus, A. Milašauskas.

Geri modeliai

Vabzdžių pasauliu parodos autorius sako susidomėjęs prieš metus. Esą vabzdžius fotografuoti skatino smalsumas. „Susidomėti vabzdžiais paskatino Čarlzo Darvino veikalas „Rūšių kilmė“. Pradėjau juos stebėti ir fotografuoti. Kokia jėga, koks greitis, koks protas ir bendravimo įgūdžiai! Štai musė – labai malonus ir švarus vabzdys, tikras naminis gyvūnas – nuolat prie žmogaus, vis pazyzia į ausį – nori pasišnekėti“, – šmaikštauja A. Milašauskas ir teigia, kad vabzdžiai daug geresni modeliai nei žmonės. „Musės pačios geriausios modelis. Jos tarsi laukia, kol ją nufotografuosi. Vabzdžiai nebijo fotoaparato. Fotoaparato ir žmogaus labiau bijo paukščiai. Be to, vabzdžiai paprašė juos fotografuoti. Atskrenda, atsitupia ir pradeda daryti makiažą, o aš per tą laiką atsinešu fotoaparatą“, – linksmai atvirauja fotomenininkas.

Fotografavimo subtilybės

Vabzdžių modelių fotografas pasakojo, kaip fotosesijoms ruošiasi šie gyviai. „Musės labai protingos. Jos atskiria, ar tu jas nori pagauti ar nufotografuoti. O vorai elgiasi keistai. Kažkodėl jie atsitupia voratinklio viduryje ir pakimba pilvu žemyn. Norėdamas nufotografuoti jo nugarą turėjau rasti kelią prieiti taip, kad nufotografuočiau vorą iš nugaros. Be to, fotografuodamas vorus sužinojau, kiek jie turi akių. Net aštuonias“, – žavisi vabzdžiais A. Milšauskas, bet prisipažįsta, kad vabzdžių gyvenimą fotografuoti sudėtinga.

Ypatingai, esą, sunku fotografuoti dinamiškai judančius vabzdžius. „Išlaikymas yra ne ilgesnis kaip viena tūkstantoji sekundės. Greičiai dideli. Beje, atstumas fotografuojant vabzdį yra per paties gyvio ilgį. Kitas vabzdys į tą tarpelį netilptų. Vabzdžiai fotografuoti makro objektyvu MP65, kuris yra kaip geras padidinamasis stiklas. Be to, nėra fokusavimo žiedo. Ir dar. Kadangi fotografavau su makro objektyvu, fotografuodamas nemačiau nei vieno kadro. Tai yra todėl, kad vabzdžių greičiai ir judesiai dideli“, – pasakojo apie fotografavimo subtilybes fotomenininkas ir sako, kad vabzdžių fotografavimu yra patenkintas.

Regbis artimas

Regbio tema A. Milašauskui – artima. Autorius dar mokykloje, o vėliau ir studijuodamas universitete žaidė regbį. Be to, iki šiol yra Panevėžio regbio veteranų komandos narys. Todėl šio sporto subtilybės jam gerai žinomos. Praėjusiais metais vykusio Lietuvos regbio čempionato metu autorius lakstė aplink aikštę gaudydamas ne kamuolį, o nepakartojamas žaidimo akimirkas, stebindamas ir visko mačiusius stadiono apsaugininkus. „Regbininkus fotografavau įprasta buitine technika, bet pasirinkau neįprastą fotografavimo kampą – nuo žemės. Lyg būčiau pats nugriuvęs“, – aiškina fotografijos parodos autorius.

Pasiteiravus, kokie planai ateičiai, A. Milašauskas šypteli: „Nežinau, kas bus. Iš kur galiu žinoti? Viskas atsiranda netikėtai. Vabzdžiai atsirado netikėtai, todėl nežinau, kas per kitą dešimtmetį atsiras ir paklius į fotoobjektyvo zoną. Jei prieš dešimt metų paroda buvo iš trijų dalių, šiųmetė – dviejų dalių. Tai gal po dešimties metų bus vienos dalies paroda.“
Autorės nuotraukos bei nuotraukos darytos iš parodos „Žaidimai pievoje“ katalogo