Atgarsiai apie galimybių pasus vaistinėse: dokumento reikia net šimtamečiams, ateina asmens kodą užsirašę ant lapelio

Registrų centro duomenimis, rugsėjo 2-14 dienomis vaistinėse buvo išdalinta 332 tūkst. galimybių pasų – tai sudaro 72 proc. iš viso šalyje išduotų galimybių pasų. Pasak šalies vaistininkų, galimybių paso ateina tiek šimtamečiai, tiek elektroninės bankininkystės neturintys jaunesnio amžiaus gyventojai. 

Vaistinių tinkluose „Gintarinė vaistinė“ ir „Norfos vaistinė“ gyventojai gavo 34 proc. visų vaistinėse išduotų galimybių pasų. Ypatingai išsiskyrė rugsėjo 13-oji, kuomet šiuose vaistinių tinkluose per dieną buvo išduota beveik 30 tūkst. galimybių pasų, palyginimui – iki tol per dieną daugiausiai buvo išduota 9 tūkst. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Tadas Labanauskas pasakoja, kad pasą išduoti teko net ir šimtametei močiutei.

„Su įgaliojimu atėjo socialinė darbuotoja. Aš net nusistebėjau, kam šimtamečiam žmogui reikia galimybių paso, paklausiau, kur jį ketina panaudoti. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad ji niekur nevaikšto, bet girdėjo per televizorių, kad gyventojams reikia galimybių paso, o jį išduoda vaistinėje, todėl ir atsiuntė socialinę darbuotoją“, – kalba jis.

Anot vaistininko, dirbančio Šiauliuose, bet važinėjančio ir po kitų miestelių vaistines, daugiausiai galimybių paso ateina vyresnio amžiaus žmonės, mat jie neturi ir nesinaudoja elektroninėmis tapatybės atpažinimo priemonėmis.

„Ateina galimybių paso, nes bijo, kad be jo nepateks net į vaistinę. Trūksta informacijos, kam šis pasas iš tiesų reikalingas“, – aiškina T. Labanauskas.

Nustemba, kad labai greitai ir nemokamai

Kavarsko „Gintarinėje vaistinėje“ dirbanti vaistininkė Eglė Navajauskienė pastebi, kad vaistinėje daugiau teigiamų emocijų nei nesusipratimų.

„Labai džiaugiasi, kad vaistinėje gali gauti galimybių pasą, nes patogu. Stebisi, kad procesas trumpas – užtrunka vos minutę, taip pat kad nereikia mokėti. Būna, kad skambina klausia, ar reikia registruotis. Ateina galimybių paso, nors dar net nežino, kur jį panaudos. Vieni sako gal pas gydytojus, parduotuvėje reikės, kiti – gal degalinėse prašys, treti ima tam, kad galėtų autobusu važiuoti. Kadangi gydymo įstaigos yra tik Ukmergėje ir Anykščiuose, vienintelis būdas jas pasiekti iš Kavarsko yra vykti autobusu“, – sako ji.

Vaistininkė priduria, kad daugelis be asmens tapatybės kortelės dar atsineša ir skiepų kortelę bei labai nustemba, kad jos nereikia. Taip pat atsineša pensininko pažymėjimą bei vairuotojo teises.

„Galimybių paso Kavarske ateina įvairaus amžiaus žmonės. Net būna atvirkščiai – ne jaunimas senoliams, bet senoliai jaunimui padeda. Pavyzdžiui, viena moteris atėjo galimybių paso paimti savo sūnui, kuris neturi elektroninės bankininkystės“, – atkreipia dėmesį E. Navajauskienė.

Pasak jos, taip pat yra nemažai gyventojų, kurie ateina paimti galimybių paso savo artimiesiems ar net kaimynams.

„Mažame miestelyje vieni kitus aptarnauja, nes kai kurie čia turi sveikatos problemų, vaikščioti negali, o pas mus kalnuotos vietovės, iššūkis užlipti į kalną ir po to nuo jo nusileisti. Jei ir susidaro eilės, tai visi gražiai palaukia už durų, susitaria, kas ką užleidžia. Vaistinėje ne liūdna – nors galimybių pasą galima išsiimti, pavyzdžiui, ir pašte, bet gyventojai linkę ateiti į vaistinę, kai kurie net sako, einu čia kasdien kaip į namus. Ir man smagu, ir pernelyg neapkrauna“, – reziumuoja E. Navajauskienė.

Pyksta, kai pasas neišduodamas

Pasak T. Labanausko, net ir patiems vaistininkams malonu išduoti galimybių pasą, kolegos džiaugiasi, kad gali padėti žmonėms.

„Nesusipratimų ir konfliktų turime tik tuomet, kai žmogui nepriklauso galimybių pasas, dėl to negalime jo išduoti. Pavyzdžiui, ateina tik su skiepų kortele, bet be asmens tapatybės kortelės. Arba buvo vienas atvejis, kai žmogus poliklinikoje pasidarė antikūnų testą, jį patikino, kad viskas sistemoje pažymėta ir jis jau gali eiti į vaistinę galimybių paso, tačiau mums sistema nerodo, kad pacientas būtų atlikęs tokį testą. Tokių nutikimų su pasiskiepijusiais gyventojais neturime“, – komentuoja vaistininkas.

Jis priduria, kad nors reikalavimas dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento yra gana paprastas, atsiranda žmonių, kurie į vaistinę ateina nešini lapeliu, ant kurio užrašytas asmens kodas.

„Pastebėjau, kad didžiausi srautai susidaro mažesnių miestelių vaistinėse. Pavyzdžiui, teko lankytis Kuršėnuose, tai ten žmonės tiesiog „šniūrais“ eina. Dirbant Šiauliuose galimybių pasų išdavimas sudaro pusę mano darbo laiko, o Kuršėnuose – net du trečdalius. Pakankamai didelis krūvis, ypač didesnėje vaistinėje, kur per dieną išduodama po kelis šimtus pasų per dieną. Kenčia žmonės, kurie atėjo vaistų nusipirkti. Tačiau atvykę dėl galimybių paso jaučiasi turintys savotišką pirmenybę, nes pasą išduodame greičiau nei vaistus“ , – teigia T. Labanauskas.