Atšilus orams, atsibudo ir erkės

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis,  Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (toliau – EE) ir Laimo liga (toliau – LL) sergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Šių ligų platintojos – Ixodes ricinus erkės, plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje, pats didžiausias jų aktyvumo periodas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais, bet aktyvios erkės išlieka iki gruodžio mėnesio.

ULAC specialistai primena – efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito, yra skiepai. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus.

Atšilus orams ir prasidėjus erkių aktyviajam periodui rekomenduojama pagreitinta skiepijimo nuo EE ligos schema – ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje.

Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu, trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, jie priklauso nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) maždaug 98 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras. Pradėti skiepytis rekomenduojama ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo sezonas.

Preliminariais ULAC duomenimis Lietuvoje 2020 m. pirma erkinio encefalito vakcinos doze buvo paskiepyta 31 680 vaikų iki 18 m. amžiaus ir 99 984 suaugusieji (nuo 18 m. amžiaus). Antra vakcinos doze paskiepyta 30 250 vaikų ir 93 604 suaugusieji, trečia doze – 20 213 vaikų ir 55 814 suaugusiųjų.

Svarbu paminėti, kad 2020 m. revakcinacija atlikta 8 643 vaikams (iki 18 m.) ir 27 540 suaugusiųjų.

EE pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų.

Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta. Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1–3 asmenys).

Nuo LL skiepų nėra, todėl pagrindinės profilaktikos priemonės nuo LL yra erkių įsisiurbimo bei erkių gausą  mažinančios priemonės – tinkama parkų ir poilsio vietų priežiūra, tinkamas rūbų dėvėjimas ilsintis ar dirbant gamtoje, specialių repelentų naudojimas bei nuolatinis savęs  apžiūrėjimas ir erkių pašalinimas.

LL būdingiausias simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Tačiau bėrimo gali ir nebūti.

Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, imti svaigti galva. Kai kuriais atvejais pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai.

Jei pastebėjote įsisiurbusią erkę, ją ištraukite.  Traukite atsargiai, kad odoje neliktų erkės galvos, o pati erkė nebūtų sutraiškyta. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir truktelėkite į viršų. Traukiant erkės sukioti nereikia – sukiojimas padidina tikimybę, kad galvutė nutruks. Netepkite erkės aliejais, kremais ir pan., nes ji dar giliau siurbsis į odą.  Ištraukus erkę būtinai dezinfekuokite  įkandimo vietą. Kalendoriuje pažymėkite įvykio dieną ir save stebėkite 30 dienų. Atsiradus karščiavimui, raumenų/galvos skausmui,  nuovargiui, plintančiam odos paraudimui – kreipkitės į savo šeimos gydytoją.