Vilius Juzikis, SEB banko nuotr.

Atsirita tvarumo reguliavimo cunamis. Ar Lietuvos nekilnojamojo turto rinka jam pasiruošusi?

Komentaro autorius Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams. Būsimi šio akto paketai bus tik griežtesni, tad ko laukti ir kam turėtų jau dabar ruoštis NT vystytojai?

Europos Bendrijos dėmesys NT sektoriui suprantamas: jis yra vienas daugiausiai energiją vartojančių sektorių, tad ir jo anglies pėdsakas – vienas didžiausių, o įtaka, siekiant tvarumo tikslų, itin svarbi. Pastatai Europoje generuoja 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių emisijų ir sunaudoja 40 proc. visų energetinių išteklių. Liūto dalis – daugiau kaip 80 proc. – visos energijos tenka patalpų šildymui, vėsinimui ir karšto vandens gamybai. Visoje Europos Sąjungoje yra per 30 milijonų pastatų, kurių energijos vartojimas yra perteklinis, t. y. daugiau negu 2,5 karto viršija vidurkį.

Padės atskirti iš tiesų tvarią veiklą

Žinodama, kokia daroma žala, ir siekdama ją pažaboti, Bendrija išsikėlė ambicingus tikslus. Jų siekdamas savo indėlį turės įdėti ne tik statybų sektorius, bet ir jau pastatyto nekilnojamojo turto savininkai – nuo biurų pastatų iki privačių gyvenamųjų namų.

Ką tai iš tikrųjų reikš? Bus keliami dar griežtesni naujos statybos reikalavimai, o esamų pastatų ekonominis naudingumas turės didėti. Antraip minimalių reikalavimų neatitinkančius pastatus valdantys savininkai gali susidurti su iššūkiais juos parduodami ar nuomodami.

Europos Sąjungos taksonomija siekiama ne tik nukreipti verslą tvarumo keliu, bet ir padėti atskirti pelus nuo grūdų nustatant visiems vienodas taisykles ir aiškiai įvardijant, kas yra žalioji investicija.

Šįmet įsigaliojęs pirmasis Europos Sąjungos taksonomijos klimato aktas jau davė rezultatų: tvarumo etiketės neteko investiciniai fondai, valdantys per 1 trln. JAV dolerių vertės turtą. Norėdami susigrąžinti teisę vadintis tvariais fondais, jie turės arba užtikrinti finansuojamų verslų tvarumą, arba jų atsisakyti ir pakeisti investicijų kryptis. Akivaizdu, kad abu keliai veda ta pačia linkme.

Tvarumas – tai investicija

Europos Sąjungos taksonomija svarbi ir bankams, nes mūsų veikla yra itin griežtai reguliuojama. Kita vertus, tvarumo srityje būdamas žingsniu priekyje, SEB bankas jaučia pareigą ne tik užtikrinti tvaraus verslo finansavimą, bet ir padėti dabartiniams ir naujiems savo klientams pasivyti ar net aplenkti tendencijas.

Dar 2017 metais SEB grupė išleido savo pirmąsias 500 mln. eurų vertės žaliąsias obligacijas, o šįmet buvo išleista nauja net 1 mlrd. eurų obligacijų emisija. Visos šios lėšos investuojamos į didelę įtaką tvarumui darančių įvairių verslo sektorių projektus.

Tvarumo kriterijus atitinkantys verslai taip pat gali pasinaudoti žaliosiomis paskolomis, kurios jau teikiamos ir Lietuvoje. Šių metų gegužę SEB bankas suteikė pirmąją žaliąją NT paskolą – 20 mln. eurų skirta finansuoti investicinės bendrovės „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ biurų kompleksui „Kauno dokas“.

Svarbu suprasti, kad tvarumo siekis NT rinkoje laikytinas ne išlaidomis, o investicija. Turto valdytojams tokia investicija yra mažesnės priežiūros ir išlaikymo sąnaudos, nuomotojams tvarus NT reiškia aukštesnę nuomos kainą, pardavėjams – aukštesnę parduodamo turto vertę, vystytojams – gerokai didesnį investuotojų ir finansų institucijų susidomėjimą projektu. Kalbant visai paprastai, tvarus NT dažniausiai susijęs su mažesne rizika ir didesne ilgalaike turto verte.

Svarbiausi žingsniai įmonėms

Nuo ko turėtų pradėti NT bendrovės, pačios siekiančios tapti tvaresnės? Pirmas žingsnis, jei jo dar nežengėte, turėtų būti dabartinės padėties ir veiklos įvertinimas: kur, kiek ir kokių atliekų ar taršos jūsų verslas sukuria, kiek ir kokių energetinių išteklių sunaudoja. Tai žinodami galėsite nuspręsti, kokie pokyčiai būtų svarbiausi, ir nusistatyti ambicingus tvarumo tikslus, kurių norėtumėte pasiekti per artimiausius trejus, penkerius, o gal net dešimt metų.

Antras žingsnis – pakeisti mąstymą: apskaičiuokite ne kainą, kurią sumokėsite už naujus sprendimus, bet atsižvelkite į jų naudą, atsipirkimą. Ir trečia, įtraukite kaip galima daugiau kolegų, partnerių, klientų, nes kiekvienas net ir nedidelis pokytis svarbus siekiant rezultatų.

Nereikėtų galvoti, kad užsibrėžtus tikslus pavyks pasiekti iškart. Net jei šiandien nėra galimybių ar technologijų, kurios leistų sumažinti pastato energijos vartojimą ir sukuriamą taršą iki nulio arba pakeisti statybose naudojamas medžiagas ir pereiti prie atsinaujinančių išteklių, tai nereiškia, kad nereikia stengtis. Tvarumas pats savaime nėra tikslas, tai – kelionė, o jūsų užsibrėžti tikslai bus jos etapai. Todėl, kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau ten nukeliausite.

Kelio atgal nėra – reikalavimai ir taisyklės griežtėja ir toliau griežtės, rinka bus vis labiau reguliuojama, o Europos Sąjungos taksonomijos klimato akto pirmasis paketas yra tik viso to pradžia. Taigi tik pats verslas renkasi, ar nori būti viso to priešakyje ir rodyti kelią kitiems, ar vilktis iš paskos taikydamasis prie nuolat didėjančių minimalių reikalavimų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: