Auga avarijose sunkias pasekmes patyrusių vaikų skaičius, daugiausiai nelaimių – pėsčiųjų perėjose

Prasidėję nauji mokslo metai vaikus sugrąžino į gatves, ir tai turi įtakos kasmet rugsėjį išaugantiems nelaimių keliuose skaičiams. Policijos duomenimis, su vaikais susijusių eismo įvykių skaičius rugsėjį šokteli iki 70, kai statistinis vidurkis siekia apie 45 atvejus per mėnesį. Transporto kompetencijų agentūra skaičiuoja, kad praėjusiais metais sunkiai sužeistų eismo įvykiuose vaikų skaičius išaugo 26 proc., o žuvusiųjų keliuose vaikų skaičius padidėjo net 250 proc.

„Vertinant visus šalyje registruotus eismo įvykius, vaikai iki 11 metų patenka į apie 5 proc. visų eismo įvykių, o 12 – 17 metų jaunuoliai susiję su 6 proc. eismo nelaimių. Daugiausia mažamečių vaikų nukenčia būdami pėsčiaisiais ir automobilių keleiviais, rečiau važiuodami dviračiu arba paspirtuku. Pavyzdžiui, per pastaruosius tris metus fiksavome 216 nelaimingus atvejus patyrusius jaunuosius dviratininkus ir 204 paspirtukininkus“, – pažymi Transporto kompetencijų agentūros komunikacijos vadovė Živilė Burdaitė.

Organizacijos atstovė priduria, kad pėstieji vaikai eismo įvykiuose daugiausia sužeidžiami pėsčiųjų perėjose. Neretai mažamečiai nukenčia jiems išėjus iš už matomumą ribojančios ar lėčiau važiuojančios transporto priemonės. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai vaikai neįvertina vairuotojų galimybių sustoti laiku ir išbėga prieš važiuojantį automobilį.

„Nerimą kelia statistika, kad net trečdalis autoįvykiuose sužeistų pėsčiųjų vaikų patys buvo avarijos kaltininkai. Šiam skaičiui nenusileidžia ir dviratininkai, kurių daugiau nei pusė buvo eismo įvykių kaltininkai. Dažnai pastebimas ir tėvų aplaidumas, kai automobiliu vežami vaikai neprisegami saugos diržais ar nesėdi specialiose automobilių kėdutėse“, – sako specialistė.

Pasak ekspertų, vaikai turėtų būti itin atidūs prie mokyklų. Tą patvirtino ir transporto kompetencijų agentūros 2020 – 2023 m. vykdytas tyrimas, kurio metu stebėti eismo įvykiai, vykę 100 m spinduliu aplink Lietuvos ugdymo įstaigas.

„Peržvelgę tyrimo rezultatus, nustatėme, kad net 15 proc. šioje teritorijoje nutikusių nelaimingų atsitikimų dalyvavo vaikai. Dažniausia fiksuota eismo įvykių priežastis − automobilis užvažiavo ant pėsčiojo arba įvyko dviračio ir kitos transporto priemonės susidūrimas“, – komentuoja Ž. Burdaitė.

Siekiant išvengti skaudžių nelaimių, tėvai skatinami vaikus supažindinti su saugaus elgesio kelyje principais. Pasak agentūros atstovės, geriausia, kai teisingą elgesį kelyje savo pavyzdžiu demonstruoja patys tėvai: kartu nueina ar nuvažiuoja dviračiu iki mokyklos, įspėja apie galimus pavojus ir vietas, kuriose reikia būti itin budriems.

Kaip ir kasmet, bendrovė „Lietuvos draudimas“ rugsėjo mėnesį vykdo socialinę akciją „Apsaugok mane“, kurios metu visus šalies moksleivius apdraudžia nuo nelaimingų atsitikimų keliuose. Šį rugsėjį apdraustų šalies moksleivių skaičius siekia 358 tūkst.

Draudimo apsauga ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklinio amžiaus vaikams automatiškai įsigaliojo pačią pirmąją rugsėjo dieną ir galios iki pat rugsėjo 30 dienos pabaigos. Tam, kad draudimo apsauga galiotų, tėveliams ir globėjams nieko papildomai nereikia daryti. Draudimo suma, skiriama vienam moksleiviui, priklauso nuo patirtų sužalojimų ir gali maksimaliai siekti iki 5 tūkst. eurų.

Skaudžių situacijų padės išvengti nauja knyga

„Lietuvos draudimas“ kartu su saugaus eismo specialistais iš Policijos departamento ir pradinio ugdymo ekspertais išleido pradinukams skirtą knygą „Saugus kelyje“. Knygoje pasitelkus nuotaikingas iliustracijas ir juokelius į vieną vietą sudėti patarimai, kaip saugiau elgtis gatvėje, kelyje, parke ar autobuse.

Knygą „Saugus kelyje“ parašė Paulius Norvila, iliustravo Simonas Kvintas, ją išleido leidykla „Baltos lankos“. Knygą galima įsigyti šalies knygynuose ir didžiuosiuose prekybos centruose, o elektroninė leidinio versija prieinama nemokamai portale „Apsaugok mane“.

Daugiau nei 1000 knygos „Saugus kelyje“ egzempliorių „Lietuvos draudimas“ padovanojo Lietuvos savivaldybių bibliotekoms ir mokykloms, kuriose vyksta pradinis ugdymas.