Augantis Panevėžys: „NEVĖŽIO“ viešbutis prie Nevėžio

Panevėžys tarybiniu laikotarpiu buvo vienas iš sparčiausiai augančių Lietuvos Respublikos miestų: didėjo gyventojų skaičius, kūrėsi naujos pramonės įmonės, buvo statomi nauji gyvenamieji rajonai, plečiamas parduotuvių ir visuomeninių maitinimų tinklas, didinami želdinių plotai, tvarkomos, tiesiamos bei apšviečiamos gatvės ir kt. Augant miestui, daugėjo ir turistų skaičius. Tuo metu veikęs „Rambyno“ viešbutis nebegalėjo priimti visų atvykusiųjų, todėl imta kalbėti apie naujo viešbučio statybas.

Remiantis 1965 m. sausio 23 d. Miesto architektūros tarybos posėdžio protokolu, buvo svarstomas viešbučio su restoranu statybos vietos parinkimas. Tinkamiausia vieta – Lenino a. (dabar Laisvės a.) ir R. Čarno g. (dabar Vasario 16-osios) kampas, nugriaunant Lenino a. nr. 29, 30, R. Čarno g. Nr. 1, Respublikos g. skersgatvio Nr. 2 ir nr. 4. Nutarta viešbutį statyti pagal individualų projektą, nes tinkamo tipinio projekto pritaikyti nebuvo galima dėl vietos: viešbučio statybai reikalingas kampinis sprendimas. 1965 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 56 Panevėžio miesto vykdomasis komitetas išskyrė žemės sklypą 300 vietų viešbučio su visuomeninio maitinimo patalpomis statybai. Remiantis 1965 m. rugpjūčio 24 d. Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo techninės tarybos posėdžio protokolu, dar kartą buvo svarstomas vietos parinkimas viešbučio statybai. Buvo siūlomi du variantai – Lenino aikštėje ir Vilniaus-Basanavičiaus g. kampe. Posėdžio metu viešbučio architektas A. Paulauskas, kaip ir kiti susirinkusieji, siūlė viešbutį visgi statyti centrinėje miesto dalyje – Lenino a., nes sklypas, esantis Vilniaus-Basanavičiaus g. kampe – per mažas. Tų pačių metų spalio 27 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto raštu leidžiama sudaryti individualų 300 vietų viešbučio projektą Lenino a. ir R. Čarno g. kampe.

Aukščiausio miesto pastato statybos prasidėjo 1968 m. žiemą ir užtruko keletą metų. 14 aukštų viešbutis su restoranu naudojimui atiduotas 1973 m. pradžioje. Tuo metu viešbutyje vienu metu galėjo apsistoti 346 svečiai. 1975–1979 m. viešbutis talpino 402 žmones. Nuo 1980 m. vietų skaičius viešbutyje sumažėjo iki 369, nes buvo pervestas į aukščiausią „B“ klasės kategoriją.

Lietuvai tapus nepriklausoma, viešbutis buvo uždarytas. Šiandien miesto pasididžiavimu buvęs miesto simbolis vis dar laukia savo atgimimo.