Beatričė Banevičiūtė (9 kl.)

Juozo Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja  Rita Miknevičienė supažindina su jaunąja kūrėja:„Jos eilėraščiai – nedrąsūs bandymai įeiti į poezijos pasaulį: rasti savo žodį, savo temas, savitą požiūrį į visa, kuo gyvena žmogus. Bet Beatričė nori kurti, tad yra vilties, kad šis troškimas įveiks baimę“.


Iliuzijų kambarys

Užsidėjusi rožinius akinius nusišypsau –

Viskas mano gyvenime kontroliuojama.

Bet sudūžta iliuzijų stiklas.

Šukės susminga į odą.

Pagaliau kraujas gauna leidimą pabėgti,

Jis tuo ir naudojasi.

Kelio atgal nebėra.

Mimikos

Kai vaidini, šoki, dainuoji,

Ar tikrai vyksta tai, kas vyksta?

Kai veidrodžiui rodai mimikas –

Pykčio, nuostabos, skausmo,

Atrodo, nepatiki net ir jis.

„Viskas gerai. Įskaityta. Pakvieskite kitą.“

Ir tu sutrinki.

Nerandi mimikos prie akimirkos.

Mėta

Nepažinau tavo kvapo.

Jo net negalėjo būti šiose betono džiunglėse.

Leisk man panerti dar kartą į medų,

Į karštą arbatą vaikystės puodely,

Į močiutės rankas…

Ak, mėta, kiek daug dovanoji,

Išdygus žvyre.

Išeitis

Tamsa, apglėbusi mane,

Sunkiasi į vidų.

Kosmoso gelumbės juoduma

Vėl paklaidina

Pakuočių bedugnėj.

Žvaigždės, lyg susitarusios, gęsta.

Skaudžiai tėškiuosi žemėn.

Laimei,

Yra portalas į knygų pasaulį.