Benas Dijokas

Benas Dijokas

Pirmosios olimpinės žaidynės

      Jūs visi tikriausiai galvojate, kad pirmosios olimpinės žaidynės įvyko Graikijoje ant Olimpo kalno? Netiesa! Pirmosios olimpinės žaidynės buvo surengtos gyvūnams ir jos vyko Lietuvoje, visai netoli Panevėžio esančioje Žaliojoje girioje.

Žaidynėse varžėsi naminiai gyvūnai su laukiniais. Naminių gyvūnų komandoje buvo triušis, šuo, arklys, višta, katė ir kiaulė. Laukiniams gyvūnams atstovavo zuikis, vilkas, briedis, lapė, lūšis ir šernas. Kiekviena komanda turėjo savo sportinį šūkį ir kapitoną. Naminių gyvūnų šūkis skambėjo taip: „Mes naminiai, mes jėga, mes laimėsim visada!”. Jų komandos kapitonė buvo višta, kuri garsėjo savo išmintimi ir buvo parašiusi ne vieną mokslinę knygą. Populiariausios vištos knygos: „ Kaip taisyklingai valgyti kiaušinius?“  ir  „ Kodėl vištos neskraido?“.

Laukinių gyvūnų šūkis buvo toks: „Vienas, du, trys – laukiniai pavarys!“. Jų kapitonė buvo lapė, kaip ir višta, buvo labai protinga. Ji garsėjo savo receptų knygomis. Geriausios ir skaitomiausios buvo „ Gardžiausi vištienos patiekalai‘‘, „Lapės receptai“.

Olimpinių žaidynių rungtys buvo bėgimas, šuolis į tolį, plaukimas, šachmatai ir imtynės. Bėgimo trasoje varžėsi  triušis ir zuikis, šuolio į tolį rungtyje – šuo  ir vilkas, plaukimo – arklys ir briedis, šachmatų partiją žaidė višta ir lapė, o imtynėse kovojo šernas ir kiaulė.

Žaidynėms teisėjavo barsukas ir kurmis.  Pirmoji rungtis buvo bėgimas.

– Varžovai, stokite prie linijos ir laukite, kol aš sušvilpsiu. Tada  galėsite bėgti iki pušies.  Kuris  pirmas iki jos nubėgs, tas ir laimės! –  tarė barsukas.

Vos tik barsukas sušvilpė, zuikis ir triušis pasileido bėgti. Kai  baigę bėgti  paklausė kurmio,  kuris iš jų laimėjo, šis atsakė, nepamatęs nugalėtojo.

Antroje rungtyje reikėjo šokti į tolį. Šį kartą barsukas kurmiui nebeleido stebėti, kas taps laimėtoju. Pirmas šoko vilkas ir nušoko 5 metrus. Tada liuoktelėjo šuo. Jis nušoko truputėlį daugiau negu vilkas – 5  metrus ir 1 centimetrą ir  tapo šuolio į aukštį  nugalėtoju.

Trečioje rungtyje arklys ir briedis varžėsi dėl geriausio plaukiko vardo. Kadangi tais laikais  baseinų nebuvo, jie plaukė tvenkinyje. Įšokus  briedžiui, vanduo pasirodė labai šaltas ir briedį sutraukė mėšlungis. Tvenkinio labai gilaus būta, briedis nuskendo. Kadangi arklys nenuskendo, jis ir tapo laimėtoju.

Ketvirtoji rungtis – šachmatai. Pagaliau atėjo metas ir kapitonėms pasivaržyti. Abi buvo labai išmintingos, tad joms ir atiteko rungtis, kai mąstyti reikia. Vos prasidėjo šachmatų partija, lapė prisiminė neėdusi pietų. Ją užvaldė pagunda sutaršyti vištą. Nesusivaldžiusi ėmė ir prarijo ją net nekramčiusi.  Kai pasisotinusi atsipeikėjo, pastebėjo, kad jai ant kaklo  užkabintas aukso medalis. Lapė suprato  tapusi nugalėtoja.

Penktoji ir paskutinė rungtis –  imtynės. Kiaulė ir šernas buvo atvesti į imtynių ringą ir  pastatyti į priešingus kampus. Prasidėjus imtynėms šernas įsibėgėjo tiesiai į kiaulę. Kiaulė labai stora buvo,  todėl, kai šernas į ją atsitrenkė, kaip kamuolys atšoko nuo jos pilvo ir išlėkė iš ringo. Kiaulė  labai apsidžiaugė tapusi nugalėtoja.

Naminių gyvūnų komanda tapo pirmųjų olimpinių žaidynių nugalėtojais. Ir aš ten buvau, su triušiu ir kiškiu lenktyniavau, į tolį su vilku bei šunimi šokau, šachmatais su lape žaidžiau, su kiaule ir šernu galynėjaus, tik medalio jokio negavau, nors ir vertas buvau.