Biržų mokytojos įvertintos Lietuvos mokytojų apdovanojimuose: 500 eurų premijos ir įspūdinga viešnagė Kaune

Birželį Kaune įvyko pirmieji mokytojams-elektronikos entuziastams skirti apdovanojimai, kuriuose už kūrybiškumą ir ypatingus pasiekimus apdovanoti 10 geriausių šalies mokytojų. Tarp jų nuskambėjo ir dviejų biržiečių vardai: apdovanojimus atsiėmė informacinių technologijų, inžinerijos ir robotikos mokytoja Neringa Misevičiūtė bei informacinių technologijų ir fizikos mokytoja Eglė Kulbienė.

Įvertinimas už entuziazmą ir kūrybiškumą

Perspektyvi elektronikos inžinerijos specialybė vis dar sulaukia per menko Lietuvos moksleivių dėmesio, todėl aukštojo mokslo įstaigos kasmet susiduria su rimta elektronikos inžinerijos studentų trūkumo problema. Dėl to kenčia ir elektronikos komponentus kuriančios ir gaminančios įmonės – joms nuolat trūksta elektronikos inžinierių. Čia svarbų vaidmenį atlieka jaunuolių mokytojai, kurie pirmieji supažindina moksleivius su elektronikos inžinerija.

Viena iš tokių mokytojų – Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos informacinių technologijų ir fizikos mokytoja Eglė Kulbienė. Ji sako, kad fizikos pamokose siekia teoriją aiškinti per kuo praktiškesnius pavyzdžius, užduotis, tačiau sudominti mokinius nėra taip lengva.

„Itin didelis yra moksleivių užimtumas, o ir mokytojui reikia tikrai nemažai laiko, kad paruoštų įdomias, įtraukiančias pamokas. Siekiu sužadinti vaiko smalsumą, kad jam kiltų natūralus klausimas „kodėl“, nes tai yra esminis klausimas fizikoje“, – dalinasi ilgametę patirtį sukaupusi ir nuolat tobulėjanti mokytoja metodininkė.

Jos iniciatyva Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje su fizikos pagrindais turi galimybę susipažinti jau ir pradinukai – jiems vyresnių klasių moksleiviai ruošia specialias pamokas. Be to, jau nuo pat antros klasės kiekvienas šios mokyklos mokinys rengia tiriamuosius darbus, eksperimentus ir juos pristato auditorijai.

Tuo tarpu Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos mokytoja Neringa Misevičiūtė pastebi, kad būtent Šiaurės Lietuvoje augantys vaikai pasižymi stipriu noru mokytis robotiką ir elektronikos inžinerijos paslaptis. Mokytojos teigimu, po pamokų į nemokamus robotikos užsiėmimus atvyksta beveik visi pradinukai.

„Iš tikrųjų vaikų nereikia kviesti į robotikos būrelius: jie patys ateina. Tikriausiai didžiausias stimulas jiems yra varžybos, kurios įvyksta 2-3 kartus į metus. Jie kruopščiai joms ruošiasi, kantriai laukia ir džiaugiasi, galėdami pademonstruoti savo gebėjimus“, – teigia N. Misevičiūtė.

Žvelgiant į statistiką, galima pastebėti, kad elektronikos inžinerijos studijas besirenkančių abiturientų skaičius kasmet auga, tačiau bendras studentų skaičius, įvertinus institucines, technines ir personalo bazės galimybes Kauno aukštosiose mokyklose bei vietos ir globalius darbo rinkos poreikius išlieka nepakankamas. Teoriškai tiek Kauno technologijos universitetas (KTU), tiek Kauno technikos kolegija (KTK, nuo liepos 1 d. keičianti pavadinimą į Lietuvos inžinerijos kolegiją) galėtų priimti kelis kartus didesnį kiekį studentų.

Norint vaikus dar mokyklos suole labiau sudominti elektronikos inžinerija, N. Misevičiūtės teigimu, Lietuvos mokyklos turėtų padidinti finansavimą robotikos pamokoms.

„Robotai yra brangūs, todėl reikiamą įrangą, deja, turi ne visos mokyklos. Tačiau tos, kurios ją įsigyja, gali pasidžiaugti, kad vaikai iš tikrųjų labai noriai lanko būrelius, mokosi ir dalyvauja konkursuose, olimpiadose bei kituose renginiuose“, – šypsosi N. Misevičiūtė.

Tuo tarpu mokytoja E. Kulbienė per apdovanojimų ceremoniją, vykusią vienoje didžiausių ir moderniausių elektronikos komponentų gamyklų „Hella Lithuania“ Kaune, sakė, kad į tokias modernias  gamyklas reiktų atvežti kuo daugiau mokinių, kad jie savo akimis išvystų naujausias technologijas ir panorėtų sieti su jomis savo ateitį.

Pasak darbo rinkos ekspertų ir elektronikos komponentus kuriančių bei gaminančių įmonių atstovų, būsimiems elektronikams puikių karjeros galimybių netrūks.  Elektronikos inžinerija yra viena iš nedaugelio sričių, kurios specialistų bent jau kol kas nepakeis dirbtinis intelektas. Priešingai – būtent dirbtinio intelekto ir kitų technologijų plėtra lems, kad tokių specialistų reiks vis daugiau.

Mokytojams įteiktos 500 eurų premijos

Abi mokytojos ne tik moko, bet ir nuolat mokosi bei tobulėja pačios, savo žinias gilina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – nuo Ispanijos iki Norvegijos.

Už entuziastingą ir profesionalų darbą, atvedant moksleivius į inžinerijos pasaulį, mokytojams buvo įteikta finansinė padėka – 500 eurų vienkartinė premija. Tai kampanijos „Ateitis-elektronikams“ iniciatyva. Pati kampanija gimė prieš 4 metus, kai Kaune, Lietuvos elektronikos sostinėje, elektronikos komponentus kuriančios ir gaminančios įmonės, tokios kaip „Hella Lithuania“, „Kitron“, „Littelfuse“, „Teltonika Networks“ kartu su aukštosiomis mokyklomis – KTU ir KTK – bei Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ bei personalo atrankos įmone „Alliance for Recruitment“, suvienijo jėgas ir kviečia jaunuolius rinktis perspektyvias elektronikos inžinerijos studijas.

Anot kampaniją koordinuojančios „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovo Andriaus Veršinsko, Lietuvos švietimo bėdos yra sisteminės ir giluminės. „Vis mažiau moksleivių renkasi tiksliuosius mokslus, mažas procentas jų laiko šių dalykų egzaminus, trūksta tiksliųjų dalykų mokytojų, trūksta profesinio orientavimo, kai kuriose mokyklose – ir techninės bazės interaktyvesniam sudominimui. Kitur – pilna technikos, bet nėra kam su ja dirbti. Problemas vardinti galima ilgai.

Tačiau keliaujant per mokyklas, girdint jau studijuojančių istorijas, pastebėjome, kad net ir tokiomis aplinkybėmis, atsiranda mokytojų – šviesulių, elektronikos entuziastų, kurie sugeba sudominti, įkvėpti mokinius rinktis inžinerinius, elektronikos mokslus. Tokius mokytojus norime pagerbti, įvertinti ir paskatinti toliau būti įkvėpimo šaltiniu jaunimui“, – sako A. Veršinskas.

Mokytojai renginio Kaune metu buvo ne tik apdovanoti kampanijos „Ateitis-elektronikams“ iniciatorių 500 eurų premijomis, bet ir susipažino, kaip vyksta gamyba vienoje moderniausių ir didžiausių Lietuvoje „Hella Lithuania“ gamykloje, bendravo su elektronikos įmonių vadovais, aukštųjų mokyklų atstovais, lankėsi KTU „Mlab” laboratorijų centre. Jiems taip pat buvo surengta interaktyvi, nukelianti į tarpukario Kauną ekskursija į „Art Deco“ muziejų.