Biudžeto ir finansų komitetas diskusijoje aptarė ES mokėjimų politikos naujoves

Seime vykusioje diskusijoje „ES mokėjimų politikos naujovės: skaidresni mokesčiai už banko sąskaitas, lengvesnis sąskaitų perkėlimas ir galimybė ES atsidaryti bei naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis“, kurią organizavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) kartu su Europos informacijos biuru, buvo aptarta Mokėjimų įstatymo naujoji redakcija.

Naujuoju Mokėjimų įstatymu tikimasi palengvinti Lietuvos gyventojų administracinę ir finansinę naštą, susijusią su kasdieniu naudojimusi mokėjimų paslaugomis, t.y., siekiama padidinti elektroninių mokėjimo paslaugų prieinamumą, skatinti vartotojus aktyviau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, mažinti atsiskaitymų grynais pinigais skaičių ir užtikrinti, kad už pagrindinę mokėjimų sąskaitą būtų taikoma pagrįsta kaina.

Kaip pažymėjo BFK pirmininkas Petras Narkevičius, Lietuvos gyventojai yra itin linkę atsiskaityti grynais pinigais, nors ir turi mokėjimo kortelę, atlikdami mokėjimus prekybos vietose, ja nesinaudoja. Vadovaujantis Europos Centrinio Banko skelbiamais duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui tenkančių operacijų negrynais pinigais skaičius per metus yra mažiausias palyginus su Latvija ir Estija, atitinkamai, 124, 150 ir 250 operacijų. Be to, kitose Baltijos šalyse kredito įstaigos netaiko lėšų įskaitymo į mokėjimo sąskaitą komisinio atlyginimo, o Lietuvoje taikomi įkainiai už įprastas mokėjimo operacijas ( iki 0,41 EUR už operaciją) yra vieni didžiausių ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje. Per metus Lietuvoje gyventojas vidutiniškai sumoka 21 – 22 EUR, Latvijoje 19 – 21 EUR, Estijoje 7- 8 EUR, Čekijoje ir Vengrijoje 18 – 19 EUR, Prancūzijoje 13 – 17 EUR, Belgijoje, Slovakijoje 14 – 15 EUR, Vokietijoje 8 – 9 EUR, Airijoje ir Jungtinėje karalystėje 7 EUR, Švedijoje, Portugalijoje, Danijoje 5 – 6 EUR, Olandijoje 5 EUR, Lenkijoje 4 – 5 EUR. Atsižvelgiant į tai, bei į didelės dalies gyventojų finansinį pažeidžiamumą, įstatymo projekte numatyta, kad asmenims, kuriems yra paskirta piniginė socialinė parama, bankas, kredito unija ar elektroninių pinigų įstaiga turėtu suteikti PMC paslaugų rinkinį už komisinį atlyginimą, ne didesnį nei 50 proc. priežiūros institucijos nustatyto komisinio atlygio.

Komiteto pirmininkui antrino Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus, pažymėjęs, kad net 58 mln. ES piliečių neturi banko sąskaitų, o Lietuva išsiskiria vienais didžiausių įkainių už mokėjimų operacijas ir didžiausiu atsiskaitymo grynaisiais pinigais mastu. Pristatydamas svarbiausią Mokėjimų įstatymo projekto naujovę – pagrindinę mokėjimo sąskaitą (mokėjimo paslaugų „krepšelį“) – S.Mitkus pažymėjo, kad „krepšelį“ sudarys mokėjimo kortelės išdavimas, tvarkymas, atnaujinimas ir atsiskaitymai ja internetu bei prekybos vietose, mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas, uždarymas, elektroninė bankininkystė ir banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos teikiama saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų generatorius ir pan.). O štai šių paslaugų ir operacijų minimalų kiekį per mėnesį bei su pagrindine mokėjimo sąskaita susijusį maksimalų komisinio atlyginimo dydį turės nustatyti priežiūros institucija – Lietuvos bankas, nors iš pradžių mokėjimo paslaugų dydį norėta nustatyti įstatymu. Be to, socialiai remtiniems asmenims, kurių šiuo metu Lietuvoje yra apie 130 tūkst., komisinis mokestis būtų mažinimas iki 50 procentų.

Įstatymo projekte numatyta galimybė vartotojams lengvai ir greitai pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, t. y. perkelti savo mokėjimo sąskaitą iš vieno banko į kitą. Tam, kad vartotojas galėtų palyginti įvairių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugų įkainius, numatoma, kad Lietuvos bankas turės skelbti visus komisinius atlyginimus už paslaugas.

Lietuvos banko Valdybos narys Marius Jurgilas, pristatęs nacionalinės mokėjimo strategijos kūrimo būtinumą, pripažino, kad vartotojų poreikis nėra tenkinimas ir nė vienas vartotojas nėra patenkintas, kad jam taikomas komisinis mokestis už pinigų įskaitymą į sąskaitą. „Turime problemų su rinkos konkurencingumu ir mes labai atsiliekame su inovacijomis. Inovacijų atėjimo į rinką vėlavimas – vienas iš požymių, kad su rinka kažkas blogai. – sakė M. Jurgilas. – Lietuvoje tarpbankiniai ryšiai yra visiškai neišvystyti, o įskaitymo mokestis apriboja mokėtojo ir įmokos gavėjo galimybę pasirinkti banką. Pvz., jei yra dominuojantys bankai, kurie turi beveik visus įmokos gavėjus, norėdamas juos pasiekti, nesant tarpbankiniam ryšiui, mokėtojas privalo būti šito banko klientu“.

Nors naujoji mokėjimų įstatymo redakcija atrodo patraukli vartotojui, abejones dėl kai kurių jos nuostatų diskusijoje išsakė Lietuvos bankų asociacijos nariai. Jų nuomone, administracinis kainų reguliavimas ir fiksuotos kainos nustatymas gali riboti konkurenciją ir dar labiau padidinti didžiųjų rinkos žaidėjų koncentraciją rinkoje. Mažesnių Lietuvos bankų valdytojams susirūpinimą kelia tai, kad į „krepšelį“ planuojama įtraukti ne mažesnį kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimą bankomate. Pasak jų, tai daugiau nei minimali alga Lietuvoje ir prašė apgalvoti, ar nevertėtų sumažinti šią sumą. Taip pat siūlyta peržiūrėti socialiai remtinų asmenų numatyto „krepšelio“ kainą, priderinant ją prie realiai patiriamų kaštų.

„Jei būsime priversti teikti paslaugas žemiau savikainos, sunku bekalbėti apie paslaugų kokybę. Jau dabar kai kurie bankai neteikia kortelių išdavimo paslaugos, ir ne veltui taip yra daroma. Aš už inovacijas ir mokėjimų rinkos skatinimą ir stiprinimą, bet esu tikras, kad kainos reguliavimas paskatins žingsnį atgal, o ne į priekį. Siūlyčiau atsižvelgti į mažesnius rinkos žaidėjus, kuriems kainos nustatymas reikštų apsisprendimą, ar apskritai tęsti veiklą“, – diskusijoje kalbėjo Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Mokėjimų įstatymo naująją redakciją Seimui teikia Vyriausybė, įgyvendindama ES reglamentą dėl tarpbankinio mokesčio ir į nacionalinę teisę perkeliant ES Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatas. Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektas šiuo metu Seime yra svarstymo stadijoje. Papildomu komitetu paskirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas, pagrindiniu – Biudžeto ir finansų komitetas. Pirmasis svarstymas Seimo posėdžių salėje numatytas birželio 16 d.