Bonsai istorija ir kultūrinė reikšmė

Išvertus iš japonų kalbos, žodis „bonsai“ reiškia „sodinti padėkle“. Tai neblogai apibūdina tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje išpopuliarėjusius medelius. Daugeliui žmonių šie asocijuojasi su japonų kultūra bei tradicijomis. Už žodžio „bonsai“ slypi ne tik vazonuose auginami augalai, tačiau ir stipria simbolika paremtas menas, kurį netrukus aptarsime kiek plačiau. Pati medelio priežiūra yra laikoma savotiška meditacijos bei savirealizacijos forma. Taigi, šis gali tapti tiek puikia dovana kitiems, tiek puošniu kompanionu savuose namuose. Jeigu norite daugiau sužinoti apie bonsai medelių tipus, priežiūrą ir panašius aspektus, apsilankykite šioje svetainėje. Visgi, sugrįžkime prie pačios pradžios bei aptarkime jų atsiradimo ir formavimosi istoriją. 

Bonsai medelių istorija

Bonsai medeliai buvo pradėti auginti Kinijoje. Manoma, kad jų gyvavimas siekia bent kelis tūkstančius metų. Medeliai turėjo stiprią simbolinę, religinę ir kultūrinę reikšmę. Teigiama, jog plečiantis miestams žmonės ėmė ieškoti būdų, kaip išlaikyti bent dalelę gamtos šalia savęs. Prie to prisidėjo būtent bonsai medeliai, kuriuos vėliau perėmė ir japonai. Šių stilius skyrėsi ne tik skirtingose šalyse, tačiau net pačiuose Kinijos miestuose. Teigiama, jog budistų vienuoliai ir prekybininkai galiausiai perėmė medelių auginimo tradiciją iš elito klasės. Tokiu būdu bonsai ėmė plisti vis gausesnėje aplinkoje. 

XVII a. valdančioji klasė Japonijoje ėmė stipriai domėtis menu. Jų dėmesį patraukė ir bonsai medeliai, kurių vertė augo vis sparčiau. Teigiama, kad šie buvo parduodami neįtikėtinais kiekiais. Įprastai kaina būdavo nustatoma pagal pumpurų gausą. Be to, maždaug tuo pačiu metu prasidėjo pirmosios viešos parodos, kuriose bonsai medeliai buvo eksponuojami. Taigi, susidomėjimas jais augo vis labiau. 

Maždaug XVIII a. pradžioje atsirado šiuolaikinės medelių formavimo technikos užuomazgos. Tam vis dažniau pradėtos naudoti vielos. Bėgant laikui, kai japonų prekyba tapo atvira pasaulinėms rinkoms, bonsai medeliai imti eksportuoti ir į kitas šalis. XIX a. pabaigoje šalyje buvo jau 12 medelynų, kurie augino ir eksportavo medelius į vakarų pasaulį. 

Visgi, pirmiausia į šiuos medelius žvelgta keistai. Vakariečių požiūris buvo paremtas jų vertybėmis ir supratimu, neatsižvelgiant į rytuose vyraujančias tradicijas. Teigiama, kad pirmos viešos užsieniečių publikacijos apie medelius pasižymėjo neigiamomis įžvalgomis. Kita vertus, bėgant laikui šis požiūris keitėsi, o bonsai pradėti mėgti visame pasaulyje. Visgi, pirmiausia jie buvo eksportuoti į Didžiąją Britaniją, kuri palaikė glaudžius prekybos ryšius su Japonija. Vėliau medeliai pasiekė likusias Europos šalis bei Jungtines Amerikos Valstijas. Kita vertus, svarbu paminėti, jog bonsai adaptacija užsienyje buvo sudėtinga ir dėl klimato. Dažniausiai problemos pasireikšdavo Europoje, kuomet medeliai žūdavo pakeliui arba nukentėdavo dėl tinkamos jų priežiūros žinių trūkumo. Be jokios abejonės, bėgant laikui adaptacijos klausimas buvo išspręstas, o bonsai pasiekė daugelio šalių žmones. 

Bonsai kultūrinė reikšmė anksčiau ir dabar

Bonsai menas Japonijoje buvo glaudžiai susijęs su budizmu, kuris formavo meno estetiką. Kaip jau minėjome kiek anksčiau, medeliai imti laikyti gilaus gamtos supratimo simboliu. Šios minimalizmo užuomazgos plito vis labiau. Bonsai medeliai simbolizavo atsisakymą visko, kas nereikalinga ir susitelkimą į natūralų grožį. Tai aktualu ir šiuolaikinei Japonijai, kurioje vis dar vyrauja minimalizmas. Visgi, nors pradžioje medeliai buvo prieinami tik aukštuomenei, kaip jau minėjome kiek anksčiau, vėliau šiuos perėmė ir žemesni visuomenės sluoksniai. Paklausai išaugus, bonsai įsitvirtino kaip svarbi japoniškos kultūros dalis. 

Net ir šiais laikais medeliai perteikia gamtoje esančias savybes, pavyzdžiui, paprastumą bei harmoniją. Be to, daugelis juos auginančių žmonių ragina pažvelgti į bonsai netobulumą. Įvairūs medelių išlankstymai ir formos simbolizuoja ištvermę bei stiprybę. Žinoma, šie taip pat vis dar atspindi minimalizmą, kuris sparčiai plinta ir mūsų šalyje. 

Dalis žmonių teigia, kad rūpinantis bonsai medeliais galima dalinai save realizuoti. Tai augalas, kurį atsakingai prižiūrėti reikia kasdien. Bonsai medeliai taip pat yra laikomi menu, mat norint gražiai juos suformuoti svarbu jausti proporcijas bei kompoziciją, turėti estetikos pojūtį. Be to, į šiuos dažnai žvelgiama kaip į meditacijos objektą. Teigiama, kad medelio formavimas, persodinimas ir kasdienė priežiūra yra tartum aktyvus meditacijos procesas.