Brėmeno muzikantų atsisveikinimo maršas Panevėžyje

Panevėžiečiai griausmingais plojimais, gėlėmis atsisveikino su Keistuolių teatro garsiuoju spektakliu „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“. Viskas buvo taip, kaip surašyta spektaklio lankstinuke: „Ir minios fanų alpo… Ir griaudėjo plojimai… Ir muziką jų šiandien tiktai geruoju mini… Taip nieks nesužinojo, ar Brėmeną jie rado, kodėl jie jo ieškojo, atrado ar prarado… Taip baigiasi istorija. Svarbu tik, kad laimingai… Svarbu, kad gražiai… Kad gražiai… Kad su… Gėlėm.“

Kita vertus, „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ Brėmeną atrado. Tas Brėmenas tai mes, kiekvienas žiūrovas matęs spektaklį…

Trylika metų žiūrovus džiuginęs bei linksminęs spektaklis palieka sceną. Liūdna, žinoma, bet juk ne visi atsisveikinimai spaudžia ašaras. Ne veltui yra sakoma: kokia tai pabaiga yra ko tai naujo pradžia. Todėl „Paskutinių Brėmeno muzikantų“ atsisveikinimo maršas arba turas negali būti liūdnas ir ašaringas. Be to, ir patys spektaklyje užimti aktoriai Andrius Kaniava, Dalius Skamarakas, Aidas Giniotis, Aurimas Meliešius, Darius Auželis, Ilona Balsytė, Agnė Sunklodaitė bei Sigitas Mickis nenusiteikę liūdėti. Juolab kad, „apie tai, kaip viskas baigėsi labai labai laimingai, labai labai gražiai“ liūdnai kalbėti tiesiog neįmanoma ir negalima.

Per trylika kūrybinių metų Keistuolių teatras „Paskutinius Brėmeno muzikantus“ suvaidino daugiau nei 240 kartų. Be to, dar reikia nepamiršti, kiek buvo gastrolių, koncertų ir filmą mačiusių žiūrovų. Skaičiai būtų milžiniški. Tačiau statistiką palikime nuošalėje. Sausi skaičiai neparodo, kokie spalvingi ir žaismingi scenoje spektaklio personažai: Dovydas Petuchauskas, Olegas Rainis, Rex’as ir Martynas, Vidas Kanopa ir Artūras (bene vienintelis pasigavęs panevėžietišką tarmę), Leo ir veteranas ir žinoma I. Balsytės bei A. Sunklodaitės suvaidintos Inga, Dalia, Kristina, Larisa. Ir dar būtina nepamiršti repuojančio DJ!

Brolių Grimų pasakos „Brėmeno muzikantai“ motyvais sukurtas spektaklis džiugina roko klasika. Smagu klausytis brėmeniškai skambančias grupių „The Beatles“, „Slade“, „Rolling Stones“, „The Doors“, „Omega“, „Pink Floyd“, „Deep Purple, „Smokie“, „Christie“, „Animals“, „Geordie“, „Styx“, „Thin Lizzy“, „Soul Asylum“, „Boney M“, „Mašina vremeni“, „Poliarizuoti stiklai“ dainas. Žiūrovai klausydami iki skausmo žinomas tų grupių dainas, patys tampa spektaklio dalimi: kartų dainuoja, ploja, linguoja…

Žiūrėdami Keistuolių teatro spektaklį „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ žiūrovai pradeda suvokti jo sėkmės paslaptį ir kiekvienas žiūrovas turi savo atsakymą, kuo brangus ir įsimintinas šis spektaklis.

Pasikartosiu: „Ir minios fanų alpo… Ir griaudėjo plojimai… Ir muzika jų šiandien tiktai geruoju mini…“

Todėl atsisveikinant su „Paskutiniais Brėmeno muzikantais“ nesinori ištarti „Viso gero“, o norisi sakyti „Iki pasimatymo“. Juolab kad istorija tęsiasi, tik ji gali turėti kitus personažus, kurie pratęs, bet, neabejoju, neprastesnes kitokių Brėmeno, o gal ne Brėmeno, muzikantų keliones…

Juk: „Tikėkit, netikėkit, istorija sena apie grupelę keistą, vien muzika gyva. Jų, sako, buvo ketvertas, ne viens, ne du, ne trys, nors faktų ir teisybės jau nieks neatkapstys. Bet jei jūs klausot, ką gi… Pradėkim nuo pradžių ieškot tiesos istorijoj bičiulių keturių.“

Ir taip, paskutinių Brėmeno muzikantų istorija tęsis tol, kol gyva muzika, kol gyvas žodis, kol gyvas teatras ir gyvi žiūrovai…

Raimonda MIKUČIONYTĖ