Brigita Navickaitė (12 kl.)

„Minties“ gimnazijos mokytoja Adelė Samuolienė: „Brigita nemėgsta girtis, yra santūri, kūrybinga, nors to nelinkusi pripažinti. Save apibūdina lakoniškai: „Laimingai auginu vieną katiną!“

                      Džiazas skaitant Škėmos „Baltą drobulę“

Nėra minčių. Kokia tema? Eglutė, lapo kampo šone, apšviesta saulės spindulių. Ar Eglė, Žalčių karalienė, irgi buvo tokia apšviesta kaip mano eglutė? Lapelis slysta, reikia klijų. Nėra minčių. Lapelis labai pribraukytas. Brūkšniai primena Mocarto natas. Saulės spinduliai išryškina eglutės viršūnėje esančią žvaigždę. Žaltienė negalėjo būti tokia apšviesta. Užsimiršusi kilsteliu sąsiuvinį ir priglaudžiu jį prie kaktos užsimerkdama. Nėra minčių. Lapelis nuslysta. Eglė, Žalčių karalienė, gyveno tamsoje, ji negalėjo būti apšviesta. Lapelis krenta greitai lyg Mocarto muzikos tempas. Kodėl eglutė yra kalėdinė, jei dabar spalis? Batu užminu lapelį. Ir šeima nepapuošė jos, kai ji sugrįžo jų aplankyti. Nėra minčių. Nėra minčių. Ar Stanley Mocartas patiko, jo mirtis buvo staigi kaip savižudybė ir už savęs paliko nebaigtus darbus? Ranka paliečia mano petį, pakeliu akis į bendraklasę, kuri man sako, kad pamečiau lapelį. Vis dėlto man nepatinka Kalėdos. Kaip ir Mocartas, taip ir Stanley paliko už savęs nepabaigtus darbus. Eglės šeima ją tik pasmerkė dar didesnei tamsai. Pakeliu lapelį. Kalėdos labai sureikšminta šventė. Taip, tai nebuvo „Requiem“, bet jis vis dėlto turėjo mylimąją. Nėra minčių. Lapelis purvinas nuo bato kulno. Jėzus negimė per Kalėdas. Ką Antanas Garšva mąstė, kai jis išgirdo apie savo kolegos mirtį? Lapelio centre esanti dėmė kažkuo priminė katiną. Padedu sąsiuvinį ir įsistebeiliju į knygos viršelį. Ir Kalėdų eglutė atsirado tik 1830 metais. Garšva žinojo, kad Stanley mirs. Katinas buvo pilkšvas, rusų mėlynasis. Knygos viršely Antanas Škėma. Drebulė neturėjo atskleisti, kur ir kada broliai suras Žilviną. Nėra minčių. Nėra jausmų. Pirmoji Kalėdų eglutė buvo pastatyta tik norint surinkti pinigų vietinei bažnyčiai. Ar Garšvos žinojimas sumažino šoką? Katinas sumurkė, kai alkūne netyčia užkliudžiau  lapelį. Antanas Škėma mirė taip pat netikėtai kaip ir Mocartas, kaip ir Stanley. Drebule, kodėl tu pražudei savo tėvą, savo brolius, savo motiną? Jie tik norėjo surinkti pinigų, bet tai tapo papročiu. O gal Garšvai nerūpėjo? Rusų mėlynasis, apsuptas netvarkingų natų, norėjo būti glostomas. Visi jie mirė staiga, bet kiekvieno iš jų mirtis buvo kitokia. Klasės tyla akimirksniu nutraukiama –  prabyla mokytoja. Tai priverčia mane nusukti akis nuo A. Škėmos. Ar visi mūsų papročiai ir tradicijos buvo perimtos taip paprastai? Broliai, jūsų rankos skęsta ne tik žalčio kraujyje. Jam turėjo rūpėti, mums visiems rūpi mūsų draugai. Paimu lapelį ir įkišu į knygą, kad nematyčiau jo. Autoavarija, nuodai ir savižudybė. Turiu sutelkti dėmesį į tai, ką sako mokytoja. Katinas galės murkti mėgaudamasis Mocarto muzika. Broliai, broliai…