Buityje naudojamų valiklių pavojai: vaistininkė primena, kokių saugumo taisyklių laikytis

Švara namuose dažnai pareikalauja ne tik daug įdirbio, bet ir gausybės skirtingų priemonių. Tačiau labai svarbu žinoti, kad namų tvarkymui naudojama buitinė chemija gali turėti žalingą poveikį ne tik odai ar nagams, bet taip pat ir kvėpavimo takams bei akims. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė pasakoja, kas gali nutikti naudojant stiprios sudėties buitinę chemiją ir dalijasi vertingais patarimais, padėsiančiais sumažinti jos daromą žalą organizmui.

Buitinės chemijos rizikos

Dažnas žmogus savo namus tvarko periodiškai – kartą per savaitę ar keletą. Visgi mėgstantys švarą namuose žino, kad nuvalyti dulkes nuo paviršių ir išsiurbti grindų nepakanka. Praustuvas ir čiaupai, dušo kabina, klozetas, vonia, orkaitė, keraminės plytelės, veidrodžiai – visa tai pareikalauja skirtingos sudėties priemonių ir kruopštaus darbo. Jei pastebimos įvairios dėmės, riebalai, pelėsis ar kalkių nuosėdos, vėlgi gali tekti naudoti stiprių veikliųjų medžiagų turinčias priemones.

Vaistininkė įvardija, kad dažniausiai buityje naudojamose chemijos priemonėse, pavyzdžiui, įvairiuose valikliuose ar balikliuose būna chloro, amoniako, ftalatų, fosfatų, kurie gali sukelti ne tik rimtas alergines reakcijas, nemenkai dirginti odą, sukelti jos sausumą, pleiskanojimą ar nudegimą, bet ir pažeisti akis bei kvėpavimo takus, gleivinę.

„Daugybė buityje naudojamų valiklių žmogaus organizmui yra toksiški, todėl gamintojai visada įspėja naudoti specialias pirštines, vienkartines veido kaukes, apsauginius akinius ar po valymo gerai išvėdinti patalpas. Pavyzdžiui, tokios valymo priemonėse esančios veikliosios medžiagos kaip amoniakas ar chloras gali sukelti net fizinius simptomus, tokius kaip jautrios, ašarotos ir paraudusios akys, gleivinių sausumas, kosulys, pykinimas, sunkumas kvėpuoti.

Nemalonios reakcijos į valiklių sudedamąsias dalis dažniau pasireiškia sergantiems kvėpavimo takų ar plaučių ligomis, pavyzdžiui, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga. Kai kurie tyrimai rodo, kad mažiausiai kartą per savaitę naudojant purškiamą paviršių valiklį, plaučių funkcija silpnėja daug greičiau, nei natūraliai amžėjant“, – paaiškina A. Krušnienė.

„Camelia“ vaistininkė vardija, kad viena didžiausią žalą organizmui darančių įvairių valiklių sudedamųjų medžiagų yra formaldehidas. Jo galima rasti kai kuriuose grybelį ar mikrobus šalinančiuose valikliuose. Net ir labai mažas jo kiekis gali nemenkai sudirginti akis, gerklę, kvėpavimo takus ir odą. Mokslininkai mano, kad ilgametis formaldehido turinčių priemonių naudojimas padidina net vėžio riziką.

Odos reakcijos gali būti skaudžios

Anot vaistininkės A. Krušnienės, kai kuriais atvejais dėl stiprių valymo priemonių, net ir lėtinių ligų neturintiems žmonėms pasireiškia kontaktinis dermatitas. Ant odos atsiranda bėrimas ar dėmelės, oda pasidaro itin sausa, gali skilinėti, patinsta. Retesniais atvejais iššoka pūslelės, juntamas deginimo jausmas. Vaistininkė pataria, kad pasireiškus tokiems simptomams, būtina atkreipti dėmesį į naudojamas buities priemones ir jų sudėtį. Verčiau rinktis ekologiškus valiklius, su natūraliomis arba gerokai silpniau veikiančiomis sudedamosiomis dalimis.

„Labai svarbu, kad užsiimant namų švaros darbais su buitine chemija, naudotume visas įmanomas apsaugas, vėliau ne tik gerai ją pašalintume nuo paviršių, bet ir pakankamai išvėdintume patalpas. Žinoma, po namų ruošos darbų reikėtų gerai pasirūpinti ir savimi – švariai nusimaudyti, naudoti tinkamai drėkinančias priemones, skirti nemažai dėmesio rankų odai“, – sako A. Krušnienė.

Po buitinės chemijos naudojimo, gerai nuplovus rankas, odą reikėtų palepinti drėkinančiais ir maitinančiais kremais, kurių sudėtyje būtų glicerino, šlapalo, pantenolio, vitamino E. Galima riebesniu kremu rankas patepti nakčiai, kad šis netrukdomai susigertų į odą. Taip pat vaistinėse ar grožio prekių parduotuvėse galima įsigyti specialių kaukių rankų odai – pastarosios veikia labai lengvai: užsimauname veikliųjų medžiagų pripildytas pirštinaites ir su jomis pabūname apie 15–20 min., kol jose esančios medžiagos susigeria į odą.

Sveikesnės alternatyvos

Vaistininkė įvardija, kad namus tvarkyti galima ir naudojant tai, ką jau turime savo virtuvėje, pavyzdžiui, valgomoji soda yra seniai naudojama kaip nemalonius kvapus pašalinanti ir metalo paviršius blizginanti priemonė. Citrina ar actas taip pat vis dar naudojami kaip vonios kambario valikliai, įveikiantys muilo, kalkių ir vandens paliktas dėmes.

„Nors natūralios priemonės, tokios kaip actas, citrina ar valgomoji soda, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai nežalingos, tačiau jų taip pat nepatarčiau naudoti be apsauginių pirštinių. Tarkime, tiek actas, tiek citrina turi rūgšties, kuri ne tik nuvalo paviršius, bet taip pat gali pažeisti odą. Tiesa, greičiausiai jos nesukels tokių ryškių fizinių simptomų pakankamai neišvėdinus patalpų, tačiau visais atvejais reikia saugotis, kad priemonės nepatektų į akis, ant odos ar drabužių, taip pat prižiūrėti, kad su jomis nežaistų vaikai“, – priduria A. Krušnienė.