Dantų protezavimas – ne tik vyresnio amžiaus žmonėms: kodėl delsti negalima?

Viena pirmųjų detalių, kurias pastebime žvelgdami į žmogų, nepriklausomai nuo jo amžiaus, yra šypsena, iš kurios galima spręsti ne tik apie jo nuotaiką, bet ir apie bendrą organizmo sveikatą. Vis dėlto, netekę danties ar jo dalies, dažniau šypseną prisidengiame ranka, o kreiptis į odontologą dėl dantų protezavimo neskubame. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Odontologijos centro gydytoja odontologė Šarūnė Čiupkevičiūtė sako, kad ilgai negydant problema tik stiprėja, o su ja gali atsirasti ir kiti negalavimai – žarnyno ligos ir net emociniai sutrikimai.

Nors dažniausiai dantų protezavimas siejamas su vyresnio amžiaus žmonėmis, iš tiesų amžius įtakos protezavimui neturi. „Ši procedūra atliekama ir paaugliams, ir suaugusiems žmonėms. Viskas dažniausiai priklauso nuo situacijos paciento burnoje. Gali būti, kad paauglio dantų būklė yra prastesnė už suaugusio žmogaus“, – tikina Š. Čiupkevičiūtė.

Ji sako, kad į specialistus būtina kreiptis tuomet, kai dantys yra prarandami, kai dantų pacientas neturi dėl įgimtų specifinių ligų, dėl kurių neišsivysto dantų užuomazgos, kai dantys pažeidžiami traumų metu. Taip pat protezavimo galima kreiptis esant nepasitenkinimui estetine dantų būkle, kuomet netenkina dantų forma, spalva, danties padėtis.

Nesikreipiant laiku – apsunkinamas gydymas

Š. Čiupkevičiūtė pabrėžia, kad netekus danties ar jo dalies, pažeidimą būtina atstatyti kuo greičiau, o geriausia – per pusę metų nuo pažeidimo. Viena iš pagrindinių gydymo skubumo priežasčių – kramtymas: „Dantys ir burna – pirmoji virškinamojo trakto dalis. Žmogus turi maistą gerai sukramtyti, kad, patekęs į virškinamąjį traktą, jis būtų lengviau suvirškinamas. Kai žmogus nesukramto maisto, jis jo neįsisavina ir gali pradėti kristi svoris, atsirasti kitų organizmo problemų.“

Protezuoti pažeistus dantis, pasak odontologės, taip pat būtina dėl galimų infekcinių pažeidimų – ėduonies, kanalų nervų uždegimo. Be to, ji atkreipia dėmesį ir į kitas grėsmes, jei dantų protezavimo nesikreipiama laiku. „Jei žmogui trūksta dantų, pirmiausiai nukenčia žandikaulio kaulas, kuris pradeda tirpti, rezorbuotis, apsunkinamas tolimesnis gydymas ir protezavimas. Kai trūksta kaulo, tiek protezavimas implantais, tiek atstatymas kitais protezais būna apsunkintas arba iš viso neįmanomas“, – sako specialistė.

Tendencinga ir dar viena delsimo pasekmė – praradus vieną dantį, kiti dantys ima krypti, pasikeičia jų padėtis. „Tai taip pat apsunkina protezavimą, dantų valymą, padidėja karieso rizika, gali pradėti skaudėti dantis. Jei dantys apleisti, didėja rizika kauptis dantų apnašui, maisto likučiams, dėl kurių atsiranda blogas burnos kvapas, dantenų uždegimai, ėduonis, kanalų problemos“, – teigia Š. Čiupkevičiūtė.

Gali pakenkti emocinei sveikatai

„Netekus priekinių dantų, žmogus ima kąsti krūminiais dantimis, o jie nepritaikyti kandimui. Ir atvirkščiai – jei netenkama krūminių dantų, žmogus pradeda kramtyti maistą priekiniais dantimis, o jie nepritaikyti kramtymui. Dėl to dažniausiai atsiranda dantų dilimas ir prasideda paradontozė“, – sako gydytoja.

Tačiau pasekmės delsiant kreiptis pagalbos į specialistus – ne vien fizinės. Gydytoja tikina, kad netekus dantų pasikeitusi išvaizda turi įtakos ir paciento vidinei savijautai: „Žmonių, neturinčių dantų, skruostai ir lūpos įdumba, pagilėja veido raukšlės, dėl to žmogus atrodo vyresnis, senesnis. Netekus dantų žmogus patiria ne tik fizinę traumą, bet ir psichologinę, nes šypsodamasis ir kalbėdamas norės prisidengti burną, norės mažiau kalbėti ir juoktis.“

Skausmingas ir neefektyvus gydymas – mitas

Odontologams vis dar neretai tenka išgirsti pacientų nuogąstavimų, kuriuos paskatina įvairūs mitai – protezavimo procedūros laikomos skausmingomis, o jų efektyvumas – trumpalaikis. Tačiau Š. Čiupkevičiūtė patikina, kad šie teiginiai – neteisingi.

„Pacientai skausmingumą sieja su dantų implantacija, tačiau šiais laikais yra atliekama vietinė nejautra arba narkozė, dėl to skausmo pacientai nejaučia. Protezavimas yra ilgalaikis sprendimas ir jis iš anksto planuojamas taip, kad žmogus rezultatą matytų visą gyvenimą. Protezavimo trukmė priklauso nuo paciento dantų būklės. Dažniausiai protezavimas yra ilgesnis procesas, bet tai priklauso nuo to, kokio tipo protezai naudojami“, – sako gydytoja.

Gydymą palengvina inovacijos

Pasak Š. Čiupkevičiūtės, dantų protezai dažniausiai skirstomi į išimamus protezus, kuriuos pacientai gali dėvėti pagal poreikį ir neišimamus protezus, kuriuos gydytojas odontologas pritvirtina burnoje.

Nors anksčiau protezai būdavo liejami iš metalo, dabar jų gamybai naudojamos kur kas inovatyvesnės priemonės. „Dabar naudojamos ir tokios medžiagos, kaip cirkonio oksidas, ličio disilikatas, kurie estetiniu požiūriu labai artimi žmogaus danties audiniams, jų spalvai, struktūrai ir galima atkurti visiškai tokį patį dantį“, – sako specialistė.

Be to, gydytojai odontologai pasitelkia ir kitas naujoves, pavyzdžiui, specialius skenavimo aparatus, kuriais užfiksuojama paciento burnos ertmė ir tokiu būdu padeda lengviau atkurti bei pritaikyti protezus: „Burnos, dantų, žandikaulių ir visa informacija perteikiama į specialią kompiuterio programą. Vizito metu su pacientu galima suplanuoti, kaip po gydymo atrodys žmogaus šypsena – jo dantų forma, parinkti pačius protezus ir pacientui parodyti galutinį variantą. Informacija siunčiama į dantų technikų laboratoriją, kurioje technikai analizuoja gautą informaciją ir pagal ją pagamina protezus. Tai patogu ir naudinga tuo, kad nereikia imti atspaudų iš burnos, kas gali sukelti pykinimą. Be to, nuskenuota informacija yra tikslesnė.“