Dermatovenerologė M. Bylaitė-Bučinskienė: besaikis deginimasis gali pasendinti 10 metų

Pirmosios vasaros savaitės dovanojo progą pasimėgauti saulės spinduliais. Socialiniuose tinkluose apstu nuotraukų su nuraudusiais skruostais, pečiais ir rankomis. Dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, kad taip nuraudusi oda jau signalizuoja gautą per didelę dozę žalingų UV spindulių. Raudonis praeis, tačiau odos ląstelių pažaida gali išlikti. Specialistė dalinasi patarimais, kaip „neperkepti“ saulėje, o BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė rekomenduoja greitąją pagalbą saulėje nudegusiai odai.

„Kai odą pasiekia saulės UV spinduliai, ji iškart reaguoja. Žmonės dažnai nežino, kad įdegis – tai apsauginė odos reakcija nuo žalingos UV spinduliuotės. Ji pasireiškia melanino gamyba – pigmento, suteikiančio odai rusvą atspalvį ir saugančio odos ląstelių branduolius nuo UV spindulių pažeidimo. Tačiau vasaros pradžioje mūsų oda jo dar nėra pakankamai pagaminusi. Reikėtų žinoti, kad kuo šviesesnė oda, tuo mažiau melanino ji pagamina ir tuo pažeidžiamesnė saulės spinduliams. Lietuvoje dominuoja 2-3 odos fototipas – tai gana šviesi ir saulės spinduliams neatspari oda“, – pasakoja Inovatyvios dermatologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Kas vyksta odos ląstelėse, veikiamose saulės UV spindulių? Profesorė aiškina, kad, nenaudojant apsaugos nuo saulės priemonių, UVA ir UVB spinduliai prasiskverbia iki odos ląstelių branduolių ir pažeidžia DNR bei aminorūgščių sekas. Kol organizmas jaunas ir sveikas, nėra ilgalaikių odos pažeidimų, aminorūgščių sekos per kelias dienas atsistato. Tačiau su amžiumi ir piktnaudžiaujant saule, pažeidimai gali būti negrįžtami. 

Nematoma nudegimų pusė

Raudona nosis ir nusvilę pečiai – tai ūmus odos nudegimas saulėje. Jis matomas iškart – jau vakare po saulės vonių galima pajusti odos perštėjimą. Jeigu nudegimas stiprus, saulėje nusvilusiose vietose gali iššokti pūslės. Stipraus nudegimo rizika išauga ilgai gulinėjant paplūdimyje, kai neretas ir užmiega, todėl dermatovenerologė nerekomenduoja pajūryje ilgai gulinėti, geriau rinktis aktyvesnę veiklą, judėti. Be to, svarbu nepamiršti, kad saulė odą veikia ir vėjuotą bei debesuotą dieną, todėl net ir tokiu oru reikėtų ją saugoti apsaugos priemonėmis.

„Yra kita besaikio deginimosi pusė – vėlyvoji odos reakcija. Odą pažeidžia tiek UVA, tiek UVB spinduliai, tačiau pastarieji prasiskverbia į gilesnius sluoksnius ir gali sukelti ilgalaikius pažeidimus. Viena iš ilgalaikių pasekmių – odos senėjimas. Įdomu tai, kad moterys jo labiau bijo nei odos vėžio. Tuomet reikėtų žinoti, kad deginantis be saiko ir nenaudojant apsaugos priemonių nuo saulės, ilgainiui oda atrodys 10-čia metų senesnė. Jeigu rūkote, tai pridės jums dar papildomų metų. Atminkite: saugoti odą nuo saulės reikia nuo pat vaikystės. Nes UV spindulių pažeidimai, gauti vaikystėje, išryškės sulaukus vyresnio amžiaus“, – sako prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.

Specialistė prideda, kad stiprūs nudegimai vaikystėje, besaikis deginimasis jaunystėje, dažnas buvimas saulėje, pvz., vasarą atostogaujant prie jūros, žiemą vykstant į šiltus kraštus ar slidinėti į kalnus, didina riziką susirgti odos vėžiu. 

Pirmoji pagalba nudegusiai odai

Į nudegusią odą nereikėtų numoti ranka: „praeis savaime“. Odos nudegimai gali padaryti žalą tiek odai, tiek ir bendrai sveikatai, todėl juos būtina gydyti. BENU vaistinės iniciatyvos „Projektas: sveika Saulė“ ekspertė Ramunė Uosienė supažindina su skirtingais nudegimų tipais:

• I laipsnio nudegimas– tai paviršinio epidermio sluoksnio nudegimas. Oda parausta ir tampa skausminga,  po maždaug savaitės viršutinis sluoksnis nusilupa. 
• II laipsnio nudegimas– kai pažeidžiamas paviršinis epidermio sluoksnis ir dalis po juo esančios dermos. Oda labai stipriai parausta, tampa skausminga, atsiranda vandeningų pūslelių. Šis nudegimas rimtesnis ir kartais gali prireikti medikų pagalbos. 
• III laipsnio nudegimas– kai pažeidžiami giluminiai odos sluoksniai, dėl to oda nebegali sugyti ir atsinaujinti savaime. Oda tampa nejautri, patamsėja, gali prasidėti karščiavimas, tinti kūnas. Šiuo atveju reikia nieko nelaukiant kreiptis į gydytoją. 

„Net ir esant nedideliam nudegimui, patariu suteikti odai pirmąją pagalbą ir taip padėti greičiau atsistatyti. Liaudyje dažnai nusvilusias vietas gydoma tokiais produktais kaip kefyras ar grietinė. Visgi aš nerekomenduočiau ant pažeistos odos tepti jokių maisto produktų, nes jie gali sukelti šalutinę reakciją, dar labiau pažeisti odą“, pataria BENU Sveikos odos instituto specialistė R. Uosienė.

Pirmoji pagalba nudegusiai odai:

• Pirmiausia, ant nudegusių kūno vietų uždėkite šaltus kompresus. 
• Tuomet naudokite specialias priemones, skirtas nudegusiai odai. Geriausiai sudirgusiai, sujautrėjusiai ir pažeistai odai tinka priemonės su alijošiumi, pantenoliu, kuris nuramina ir atkuria pažeistą odos paviršių. Vaistinėse galima rasti specialių gelių ar putų nudegusiai odai.
• Labai svarbu įsitikinti, ar naudojamose priemonėse nėra spirito, nes jis sausina odą. 
• Nuolat drėkinkite odą tiek iš išorės – specialiais drėkinamaisiais kremais, tiek iš vidaus – gerdami kaip įmanoma daugiau vandens.
• Jeigu jaučiatės prastai, pasikonsultuokite su vaistininku ar gydytoju. Jie rekomenduos labiausiai tinkamus preparatus odai, reikalui esant, – ir nuskausminamuosius, kurie padės jums lengviau ištverti kelias dienas, gydant nudegimą. 

Kaip atpažinti, kad saulės jūsų odai jau per daug?

Kad per ilgai buvote saulėje, išduoda stiprus raudonas įdegis. Tačiau rimtesnius nudegimus rodo ir kiti simptomai. Kai nudegimas yra stiprus, tose vietose jaučiamas deginimo jausmas, gali atsirasti pigmentinės dėmės. Jos išduoda, kad žmogus piktnaudžiauja saulės spinduliais. Piktnaudžiavimą saule išduoda ir odos netolygumai: raukšlelės, pūslelės, dėmėtumas.

„Per ilgai būnant saulėje, odoje gali susidaryti gerybiniai augliukai, taip pat ikivėžiniai susirgimai, kaip aktinė keratozė. Tai kūno spalvos šiurkščios arba pleiskanojančios dėmelės ar plokštelės odoje. Jos dažniausiai susiformuoja ypač saulės veikiamose vietose – ant nosies, viršugalvio, ausų, veido odoje. Iki 15 proc. aktinių keratozių ilgainiui gali transformuotis į plokščialąstelinę karcinomą, o tai jau vėžinis susirgimas“, – pasakoja prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.

Per ilgą ar dažną buvimą saulėje išduoda ir atsirandantys apgamai. Jų ypač po kiekvienos vasaros padaugėja vaikystėje. Iki 40-ies metų apgamai atsiranda tose vietose, kurios dažniausiai būna atidengtos saulei.