Didžiausios elektroninio verslo klaidos, galinčios kainuoti tūkstančius

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų elektroninės prekybos apyvarta siekė kiek daugiau nei 170 mln. eurų. Palyginus su 2014 m., praėjusiais metais internete išleista 1,14 karto daugiau, o lyginant su situacija prieš penkerius metus – beveik 4 kartus. Įmonės, siekdamos iš konkurentų persivilioti klientus, milijonus investuoja į aptarnavimo kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą, tačiau neretai nutinka taip, kad pirkėjų praradimą ir finansinius nuostolius lemia paprasčiausios techninės klaidos.

„Pastebima, kad į saugumo gerinimą linkusios investuoti tik itin stambios įmonės, pavyzdžiui, bankai, interneto paslaugų tiekėjai ir kitos bendrovės, kurių kasdienė veikla tiesiogiai susijusi su duomenų saugumo užtikrinimu ir stambiomis finansinėmis operacijomis, – teigia UAB „Interneto vizija“ vadovas Arvydas Štrausas. – Taip pat savo duomenų saugumu suskumba pasirūpinti ir tos įmonės, kurios jau yra nukentėjusios nuo piktavališkų atakų ar serverio gedimų, tačiau bendra tendencija tokia, kad papildomai investuoti į saugumą žmonės linkę itin retai.“

Ekspertas pažymi, kad dėl tyčinių ar netyčinių svetainės gedimų internetu paslaugas teikiančių įmonių prarandamas pelnas gali būti skaičiuojamas tūkstančiais. Pavyzdžiui, jeigu per 1 valandą vidutinės įmonės pajamos siekia 5000 eurų, tai galima daryti išvadą, kad įmonė dėl svetainės neveiksnumo gali netekti 83 eurų per minutę. Rinkodaros specialistai jau yra pastebėję, kad šiuolaikinis vartotojas yra nekantrus ir branginantis savo laiką, tad tikimybė, kad pirkimo metu susidūręs su nesklandumais jis ieškos alternatyvios paslaugos ar prekės pas konkurentus, gali siekti net 90 proc. ar daugiau.

Ekspertas įvardija 3 dažniausiai pasitaikančias priežastis, lemiančias interneto svetainės gedimus ir galimus nuostolius:

1. Techninės įrangos gedimai. Deja, nuo gedimų visiškai apsisaugoti neįmanoma, nes visa įranga anksčiau ar vėliau nustoja veikusi. Vienintelė išeitis, galinti apsaugoti duomenis – dubliavimas. Svarbiausi serverio komponentai yra dubliuojami, kad sugedus vienam jų, nesutriktų serverio veikla ir nebūtų prarasti duomenys. Siekiant dar didesnio patikimumo, rekomenduojama sistemas dubliuoti per kelis serverius arba net per kelis skirtingus duomenų centrus.
2. Nepakankamas resursų kiekis. Taupant arba iš anksto neplanuojant poreikio augimo, esant didesniam nei įprasta krūviui, sutrinka sistemos darbas. Su šia problema itin dažnai susiduria interneto svetainės, tam tikru metu skelbiančios svarbius duomenis, registracijos pradžią ar vykdančios išpardavimo akcijas. Norint, kad sistema veiktų sklandžiai, iš anksto reikėtų pasirūpinti rezerviniais resursais.
3. Aplaidi priežiūra. Interneto technologijos, ypač tos, kurias nelegaliais tikslais naudoja programišiai, tobulėja dienomis, tad ir serverius reikia nuolat stebėti ir atnaujinti. Net iš pirmo žvilgsnio nežymi klaida – automatiškai generuojamų „robotų-komentatorių“ nefiltravimas gali suformuoti nepatikimos ir neatsakingos įmonės įvaizdį. Neatliekant nuolatinio monitoringo, anksčiau ar vėliau teks susidurti su gedimais, įsilaužimais ar duomenų nutekėjimu.  A.Štrauso teigimu, dažnai pasikartojantys interneto svetainės gedimai ar įsibrovimai gali ne tik atnešti finansinių nuostolių, bet ir sužlugdyti įmonės reputaciją. Ekspertas įvardija praėjusiais metais nuaidėjusį skandalą, kai buvo įsilaužta į vienos didžiausių pasaulyje pažinčių svetainių duomenų bazę ir nutekinti visų užsiregistravusiųjų duomenys. Dėl saugumo praktikų nesilaikymo, ne tik nepataisomai sugadinta įmonės reputacija, bet ir sužlugdytas planuotas viešasis akcijų siūlymas.