Dietologė E. Gavelienė apie gliuteną: maistas šventėje – sudėtinė, ne esminė vakaro dalis

Netylant kalboms apie gliuteno poveikį organizmui bei artėjant vaišingoms metų šventėms, kai ragausime ne tik savo, bet ir kitų ruošto maisto – šis ingredientas gali vėl iškelti nemažai klausimų. Pasak medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės, prekybos tinklo „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantės Editos Gavelienės, stebint tradicinių patiekalų stalą, matyti, kad gliuteno turintys patiekalai mūsų platumų žmonėms labai būdingi. Jo bijoti ir perdėtai sureikšminti nereikėtų, nes iš tikrųjų gliutenas žalingas vos 1 proc. Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų. 

Produktai su gliutenu Lietuvos gyventojų racione – nuo seno

Vienas daugiausiai pastaruosius dešimtmečius aptarinėjamų ir aktualizuojamų maisto sudedamųjų dalių – gliutenas, pasak medicinos mokslų daktarės E. Gavelienės, tradiciniuose patiekaluose sutinkamas beveik visur. Stebinti lietuviškos virtuvės papročius matyti, kad šis komponentas mūsų platumų žmonių mitybos racione ypač būdingas nuo seno. 

„Beveik kiekvienas patiekalas turi šito komponento, bent jau didžioji dauguma, kurių receptuose yra įvairių formų kruopų kaip kviečiai, miežiai, rugiai, net speltos grūdai ir gaminiai. Jo galima sutikti ir padažuose, ir duonoje, pyraguose ar tešloje paruoštoje žuvyje. Net tradicinė kūčia gaminama iš įvairių rūšių grūdų, tad sunkiai įsivaizduoju, kuo būtų galima joje pakeisti gliuteno turinčias kruopas – tikrai ne grikiais“, – šypsodamasi pasakoja gydytoja. 

Pavojingas vos 1 proc. gyventojų

Kaip sako med. m. dr. E. Gavelienė, gliuteno nereikėtų bijoti, nes tai įprastas grūdų baltymas, kuris sutinkamas tarp eilės kitų juose esančių baltymų: „Šis baltymas išties yra svarbus tik 1 proc. Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų, kurie serga celiakija. 

Tai ne alerginė, o lėtinė, imuninės kilmės plonosios žarnos enteropatija, išsivystanti genetinį polinkį turintiems žmonėms. Sergant celiakija, su maistu gaunant gliuteno, pažeidžiama plonosios žarnos gleivinė, neįsisavinamos maisto medžiagos, dėl ko vystosi įvairiausios komplikacijos, kaip anemija, skausmai, kitų organų ir sistemų pažeidimas. Tad šių pacientų sveikatos ir ilgaamžiškumo užtikrinimui begliutenė dieta – būtina.“

Pasak gydytojos, pastaraisiais pora dešimtmečių prigijo ir kiek neįprastos, sergančiųjų dietos prisitaikymas sau, nors ir nesergant, tendencijos: „Pastebima, kad kai kurių sergančių asmenų tam tikri maitinimosi principai tampa patrauklūs ir neturintiems tų sveikatos sutrikimų. Tiesiog manoma, jeigu kažkam geriau, tai ir aš jausiuosi geriau. Taip yra ir su gliuteno atsisakymu visuomenėje.“

Savijautą pagerina sveikesnė mityba

Gliuteno atsisakymo tendencijos išties daliai atneša geresnės savijautos rezultatus. Bet ne visiems. Ir gydytojai labiau yra linkę tai sieti ne su gliuteno netoleravimu, bet esminiais žmonių maitinimosi pokyčiais, kurie ir pagerina savijautą. 

„Paskutinius trisdešimt metų jau kalbama ir apie neceliakinę gliuteno netoleranciją. Kai nesirgdami žmonės atsisako gliuteno. Tačiau šiai dienai labiau manoma, kad savijautos pagerėjimą paskatina dėmesio atkreipimas į savo mitybą. Susirūpinęs mityba dažniau renkasi sveikatai palankesnį maistą ir tai padaro reikšmingos įtakos bendrai savijautai“, – tendencijas komentuoja gydytoja dietologė. 

Atkreipęs dėmesį į mitybą žmogus, kaip sako gydytoja, tiesiog ženkliai sumažina rafinuotų gaminių, padaugina maistingų produktų, turtingų vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, antioksidantais. Tokiomis aplinkybėmis savijauta išties koreguojasi. 

„Tačiau net ir nustačius neceliakinį jautrumą gliutenui ir taikant begliutenę dietą, apie 30 proc. asmenų nejaučia simptomų pagerėjimo. Todėl savijautos pokyčius sieti vien su maitinimusi nėra tikslu. Taigi pastebėta, kad daug naudingiau žmogui ne pašalinti visus produktus, turinčius gliuteno, o geriau pašalinti produktus, kurie yra menkos maistinės vertės ir kurie yra rafinuoti. 

Būtina ieškoti alternatyvų

Pasak E. Gavelienės, išbraukus iš raciono kviečius, rugius, miežius – būtina ieškoti alternatyvų, iš ko bus gaunamos tos maisto medžiagos, kurių atsisakius nebegaunama su ta maisto produktų grupe: „Labai svarbu, kad žmogus nepadarytų sau meškos paslaugos, todėl grikiai, ryžiai racione turėtų atsirasti dažniau.

Taigi, jeigu asmenys jaučiasi geriau nevartodami gliuteno turinčių produktų, žinoma, ruošdamiesi šventėms ir ruošdami stalą, turėtų atsisakyti produktų su aukščiausios rūšies miltais ir rasti sveikatai palankesnes alternatyvas. Svarbiausia – nenuskurdinti savo raciono, nes su kruopomis gaunami B grupės vitaminai, mineralinės medžiagos, kurias sudėtinga gauti su kitais produktais“, – sako mokslų daktarė Edita Gavelienė. 

Gydytoja pataria, ruošiantis šventiniam stalui aukščiausios rūšies miltus keisti viso grūdo, grikių ar kukurūzų miltais, įtraukti daugiau rudųjų ryžių, bolivinės balandos ar burnočio kruopų. Šiuo metu net apie 300 pavadinimų produktų be gliuteno galima rasti ir „Rimi“ prekybos centruose. 

Tarp jų – ir padažai salotoms, duona, pyragai, saldainiai, sausainiai, keksiukai, vafliai, taip pat – miltų mišiniai kepiniams. Su jais švenčių stalas atrodys ne tik įvairesnis, bus smagus, bet ir sveikatai palankesnis. Tačiau, kitas svarbus aspektas, į kurį taip pat gydytoja ragina atkreipti dėmesį, jog maistas šventėje yra tik sudėtinė viso vakaro dalis, o ne esminė – tad kviestų koncentruotis į kitus dalykus.