Dukstynos kapinėse iškilo kolumbariumas

2015-ųjų pabaigoje Dukstynos kapinėse baigtas rengti kolumbariumas. Trys atskiri kolumbariumai – statiniai urnoms su mirusiųjų palaikų pelenais saugoti, pastatyti už kapinių vartų, kairėje pusėje, buvusiame laisvame plote. Kol kas čia bus galimybė laikyti 45 urnas. Jei atsiras būtinybė, šalia iškils daugiau vadinamųjų spintų urnoms.

Planuojama, kad kolumbariumas paslaugas ukmergiškiams pradės teikti nuo vasario.

Keičiantis laidojimo tradicijoms vis daugiau žmonių apsisprendžia mirusius artimuosius kremuoti. Vieni urnas su pelenais laidoja, kiti nori jas saugoti tam skirtoje vietoje – kolumbariume. Be to, juos statyti verčia būtinybė taupyti kapinių žemę.

Ukmergėje bene pirmieji apie kolumbariumo statybas prakalbo 2011 metais rajono Taryboje buvę socialdemokratai. Tačiau realūs žingsniai įgyvendinti sumanymą žengti tik 2014-ųjų pabaigoje. Tų metų lapkričio 27 dieną vykusiame Tarybos posėdyje Lietuvos socialdemokratų partijos nariai Savivaldybės taryboje Vaida Mikelytė-Smirnova, Klavdija Stepanova, Arūnas Jasaitis, Jonas Grybauskas ir Andrius Lyška pateikė sprendimo „Dėl kolumbariumo“ projektą. Jame buvo siūloma pavesti rajono savivaldybės administracijos direktoriui iki 2015 m. vasario 1 d. pateikti pasiūlymus dėl kolumbariumo įrengimo Ukmergės rajone galimybių.

Nors svarstant šį sprendimo projektą kilo nemažai diskusijų, 14 Tarybos narių balsavus už projektą, jam pritarta. Tvirtindama 2015 metų rajono biudžetą rajono Taryba kolumbariumo įrengimui nusprendė skirti 22 tūkst. eurų.

Kaip ir planuota, statybos darbai Dukstynos kapinėse prasidėjo rugsėjo viduryje. Pirmiausia buvo ruošiama ir tvarkoma teritorija. Kolumbariumai, vadinamosios dėžės urnoms, buvo suprojektuoti tarp pušų. Statybų metu pavyko išsaugoti beveik visus šioje teritorijoje augančius medžius.

Pirmame darbų etape įrengti trys iš granito pagaminti statiniai. Juos sudaro trys dalys, vienoje jų įrengtos penkios kriptos. Dabar iš viso kolumbariume yra 45 kriptos. Atsižvelgiant į poreikį bus galimybė tokių pačių granitinių statinių įrengti daugiau.

Mirusiųjų pelenų laidojimo naujame Dukstynos kapinių kolumbariume tvarką turės patvirtinti rajono Taryba. Miesto seniūnė Zita Pečiulienė „Gimtajai žemei“ sakė, kad šį klausimą numatyta svarstyti sausio 28 dieną šaukiamame Savivaldybės tarybos posėdyje.

„Artimiausiu metu komitetams bus teikiamas kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, šių statinių ir visos aplinkos priežiūros taisyklių projektas. Jame, be kita ko, numatytas ir paslaugos mokestis. Mano skaičiavimu, jis už vieną kriptą, kurioje telpa keturios urnos su mirusiųjų pelenais, sudarytų per tūkstantį eurų. Į šią sumą įskaičiuota ne tik granito plokštė, užrašas, bet ir kriptos bei kolumbariumo teritorijos priežiūra, tvarkymas. Artimųjų palaikus čia palaidojusiems žmonėms nereikės visiškai niekuo rūpintis, jie galės nebent žvakelę šalia kriptos uždegti“, – komentavo seniūnė ir pabrėžė, jog sprendimą dėl mokesčio dydžio už paslaugą priims Taryba.

Pasak Z. Pečiulienės, sumokėjus nustatytą mokestį urnos su palaikais bus saugomos visą likusį laiką. Todėl galima sakyti, kad kripta tampa artimųjų nuosavybe: „Kai kurios savivaldybės yra nustačiusios palaikų saugojimo terminą 99 metams. Mes laikomės nuostatos, kad urnų laikymo termino riboti nereikia.“

Seniūnė patikino, kad pastaruoju metu dažnai sulaukia nemažai ukmergiškių klausimų apie galimybę naudotis kolumbariumo paslaugomis. Taip pat ji sakė, kad gyventojų negąsdina minėtoji mokesčio suma.

Daugelyje šalies kolumbariumų laikomasi praktikos kriptas urnoms nuomoti nustatytam laikotarpiui. Paprastai mokestis mokamas sudarius sutartį už visą saugojimo laiką – 10, 15, 25, 99 metams. Kai kuriuose miestuose atskirai yra nustatytas kriptos nuomos ir teritorijos priežiūros mokestis.

Lietuvoje pirmieji nauji kolumbariumai iškilo didžiuosiuose miestuose. 2007 metais buvo įrengtas Klaipėdoje, netrukus iniciatyvą parodė vilniečiai, kauniečiai. Dabar kolumbariumais jau gali pasigirti nemažai šalies miestų. Šie statiniai stovi ir kaimyninių Jonavos, Kėdainių, Panevėžio, Utenos miestų kapinėse. Šalies miestuose kolumbariumų statyba finansuojama skirtingai. Vienur naudojamos tik biudžeto lėšos, kitur jie statomi iš privačių pinigų arba jais tik prisidedama. Beje, pirmieji kolumbariumai dažniausiai buvo statomi už savivaldybių lėšas ir paslaugos gyventojams buvo teikiamos nemokamai. Dabar šalyje vis dažniau kyla privatūs kolumbariumai.
Loreta EŽERSKYTĖ