Naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, populiariausių degalų – dyzelino – pardavimai Lietuvoje mažėja tris mėnesius iš eilės, o vien gegužę pardavimai krito dešimtadaliu. Ekonomistai įspėja, kad atsinaujinęs JAV ir Irano karinis konfliktas vėl kelia naftos kainas ir primena, kad Lietuvai reikia iš anksto parengtų degalų kainų valdymo instrumentų.
VMI duomenys rodo, kad dyzelino su akcizu pardavimai Lietuvoje traukėsi visus tris pavasario mėnesius, o nuosmukis kas mėnesį gilėjo. Kovą į vidaus rinką išleistas dyzelino kiekis buvo 2,6 proc. mažesnis nei prieš metus, balandį – 6 proc., o naujausiais gegužės duomenimis – jau 10,1 proc. mažesnis.
Per tris pavasario mėnesius į Lietuvos rinką išleista 386,9 mln. litrų dyzelino – 26,4 mln. litrų, arba 6,4 proc., mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.
Vien 2026 m. gegužę į Lietuvos vidaus rinką išleista 130,2 mln. litrų akcizu apmokestinamo dyzelino – 10,1 proc., arba 14,7 mln. litrų, mažiau nei praėjusių metų gegužę.
Dyzelino rinkos smukimą lydi ir mažėjančios valstybės pajamos. VMI duomenimis, 2026 m. gegužę degalų akcizų pajamos siekė 93,9 mln. eurų – 8,1 mln. eurų, arba 7,9 proc., mažiau nei praėjusių metų gegužę.
„Vienas silpnesnis mėnuo dar galėtų būti laikomas trumpalaikiu rinkos svyravimu. Tačiau kai dyzelino kiekis mažėja tris mėnesius iš eilės, o nuosmukis nuosekliai gilėja, jau matome aiškią tendenciją. Tai rodo, kad po pernykščio staigaus rinkos kritimo, šiemet Lietuvos degalų rinkoje konkurencingumo problema dar nėra išspręsta“, – sako Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Naujausi duomenys pratęsia 2025 m. užfiksuotą tendenciją. Pernai akcizu apmokestinamo dyzelino kiekis Lietuvoje sumažėjo 15,7 proc., arba daugiau kaip 301 mln. litrų, palyginti su 2024 metais.
Dyzelino pardavimai Lietuvoje mažėjo, nes transporto sektoriaus įmonės dyzeliną renkasi pirkti kaimyninėje Lenkijoje, kurioje degalų apmokestinimas yra mažesnis, todėl ir patrauklesnė galutinė kaina degalinėse. Kartu su degalų pirkimais į užsienį iškeliauja akcizo ir PVM pajamos bei degalų prekybos sektoriaus sukuriama ekonominė vertė.
Naftos rinkoje – naujas nerimo etapas
Papildomą neapibrėžtumą degalų rinkoje kuria atsinaujinę JAV ir Irano kariniai veiksmai. Po naujų smūgių ir grėsmių laivybai Hormuzo sąsiauryje naftos kainos šią savaitę šoktelėjo daugiau nei 10 proc. Hormuzo sąsiauriu gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų, todėl bet kokie laivybos sutrikimai šiame regione greitai didina įtampą pasaulinėje energetikos rinkoje.
Ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, naujausias naftos kainų šuolis dar kartą parodo, kad Lietuva turi iš anksto pasirengti išorės sukrėtimams, o ne sprendimų pradėti ieškoti tik tuomet, kai jų poveikis jau pasiekia degalines, transporto įmones ir vartotojus.
„Lietuva negali kontroliuoti pasaulinės naftos kainos ar sustabdyti geopolitinių konfliktų. Tačiau valstybė gali pasirūpinti instrumentais, kurie padėtų sušvelninti jų poveikį šalies ekonomikai. Staigus naftos brangimas persiduoda degalų kainoms, transporto sąnaudoms ir galiausiai prekių bei paslaugų kainoms, todėl valstybei reikia lanksčių instrumentų, kuriuos būtų galima taikyti pagal konkrečią rinkos situaciją, kainų šoko mastą ir labiausiai paveiktus ekonomikos sektorius“, – teigė M. Dubnikovas.
Vienas iš ilgalaikių sprendimų galėtų būti dalinis dyzelino akcizo grąžinimas vežėjams. Pagal tokį modelį degalai būtų perkami Lietuvos degalinėse už įprastą kainą, o nustatytus reikalavimus atitinkantis vežėjas vėliau galėtų susigrąžinti dalį sumokėto akcizo.
Toks mechanizmas būtų ne bendras degalų kainų subsidijavimas, o tikslinis ekonominės ir mokesčių politikos instrumentas. Jis leistų sumažinti transporto sektoriaus patiriamą kainų spaudimą, sustiprintų ekonominį motyvą degalus pirkti Lietuvoje ir padėtų užtikrinti, kad akcizo, PVM bei susijusios ekonominės veiklos pajamos liktų šalies viduje.
