EP nariai: „Reikia šiemet Ukrainą pakviesti deryboms dėl narystės ES ir dėl narystės NATO“

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė apžvelgė Briuselyje vykusią vadinamąją mini sesiją, kurios metu esminis klausimas buvo Ukraina bei Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas Kijeve.

Į Kijevą nuvyko didelė dalis Europos Komisijos narių, vyks ir Vadovų Taryba, šalys narės kalbėsis apie Ukrainos perspektyvas.

Pasak EP narės R. Juknevičienės, tai – be galo svarbus momentas, visi supranta, kad Rusija ruošiasi naujam polimui ir ruošiasi tam puolimui, kol Ukrainai dar tik ateina Vakarų karinė pagalba.

Ketvirtadienį EP vyko svarbi diskusija, kurioje pasisakė abu europarlamentarai.

„Mūsų žinios buvo apie tai, kad negalima delsti ir kad Ukraina mums yra reikalinga. Ne tik, kad mes Ukrainai reikalingi kaip Europos Sąjunga, bet ir Ukraina mums reikalinga. Taip pat, kad reikia šiemet Ukrainą pakviesti deryboms dėl narystės ES ir dėl narystės NATO. Ir svarbiausia, žinoma, ginklai,“ – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji prisiminė, kad po vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, Parlamente buvo nutilę kraštutiniai kairieji ir kraštutiniai dešinieji, vadinamieji „putinistai“, o šiandien vėl buvo galima pastebėti jų „užsivedimą“ ir gana dviveidiškai iš jų skambančias kalbas apie taiką ir derybas.

A.Kubilius, suprasdamas, kad vadinamieji putinistai demagogiškai kalba apie taiką, esą Ukraina turi pasiduoti ir tada būtų taika, teigė, kad „Ukraina yra sprendžianti stabilios taikos Europos žemyne perspektyvą“.

Jo teigimu, ta stabili taika priklauso nuo to, ar Rusijoje įvyks transformacija į demokratiją. „Transformacija gali įvykti tik tokiu atveju, jei Rusijoje bus atlikta  deputinizacija, kuri susideda iš trijų dalių: Ukrainos pergalės, tribunolo ir Ukrainos narystės NATO, kad Rusijos elitui ir eiliniams praeitų svajonė atkūrinėti imperiją, nes Ukraina jau tikrai būtų mūsų pusėje. Aš jau nekalbu apie gynybos dalykus, bet elementariai, kad paveiktum deputinizaciją, ji turi baigtis Ukrainos naryste NATO. Antras dalykas, iš tikrųjų siekiant padėti Rusijos transformacijai, jai labai padėtų Ukrainos sėkmės pavyzdys.  Ir čia ES tiesiogiai tą sėkmę gali kurti. Viena dalis sėkmės yra karo laimėjimas, kita dalis yra per integraciją į ES. Taip kaip mūsų sėkmė priklausė nuo to, kad mums pasisekė tapti ES nariais, lygiai taip pat ir Ukraina,“ – sakė A. Kubilius.

Ir nors dabar populiaru kalbėti apie karinį Ramšteiną, kur pasimatė naujas Vakarų gebėjimo susitarti modelis ir parodyti politinę valią padedant ginklais, tačiau pasak politiko, reikalingas ir vadinamasis integracinis Ramšteinas, kur būtų rastas sugebėjimas pačioje ES, Vakaruose susitarti dėl Ukrainos integracijos tiek NATO, tiek ES. Tai, A. Kubiliaus įsitikinimu, yra kelias į pastovią taiką.

„Vien Ukrainos pergalės pastoviai taikai nepakaks, nes, jei Rusijoje neįvyks transformacija ir Rusijoje liks agresyvus totalitarinis režimas, tik laiko klausimas kada ji sugrįš”, – sakė EP narys.

Europarlamentarų nuomone, nepaisant pašaipų, reikia bandyti ir tikėti demokratine Rusija.

R.Juknevičienė pasakojo, kad įtampų netrūksta net ir ELP frakcijoje bei susijusių su ELP partijos šeimos valstybėmis. Gana plačiai nuskambėjo įvykis, kai Austrijos gynybos ministrė nuvyko į Vengriją ir stovėdama kartu Orbano partijos ministru pareiškė, kad Austrija ginklų Ukrainai neduos. Politikę nustebino ir jų motyvacija, nes dar būtų galima suprasti, jei sprendimą neduoti ginklų grįstų neutralumu, priimtu po Antrojo pasaulinio karo, tačiau Austrija teigia, kad duodami ginklų dar labiau eskaluosime karą ir jis dar labiau persikels į Europą.

„Ukraina yra Europa, nepaisant to, kad dar nėra ES, bet tai Europa, europietiška valstybė,“ – sakė R. Juknevičienė.

Ji taip pat paminėjo Lietuvai artimą šalį Sakartvelo ir tai, kad buvo skubiai ir vieningai įtrauktas klausimas dėl buvusio Sakartvelo Prezidento M. Saakašvili sveikatos. Parlamentarai yra gavę jo ranka rašytą laišką, kuriame dėkojama už paramą ir prašoma palaikyti Sakartvelo ES narystę.

„Tačiau dabartinė Sakartvelo valdžia elgiasi priešingai – žudydama, naikindama, leisdama numirti kalėjime žmogui ir, kita vertus, sakydama, kad nori kandidatės statuso, taip kaip jį gavo Ukraina,“ – sakė R. Juknevičienė, turėdama omenyje M. Saakašvili kalinimą ir sudėtingą jo sveikatos būklę.

A.Kubiliaus nuomone, galima tik spėti, kodėl Sakartvelo valdžia pasirinko tokią strategiją, taip tik atitolindama savo galimybę dėl narystės ES. Čia galima nemažai kalbėti ir apie neformalųjį Sakartvelo lyderį oligarchą Bidziną Ivanišvilį, susikrovusį turtus Rusijoje. Ir, kaip juokavo parlamentaras, šiandien B. Ivanišvilio bendražygiai visus ES kritikuojančius Sakartvelo valdžią vadina „kolektyviniu Kubilium“, nes R. Juknevičienės pavardę per sudėtinga ištarti.

Politikai kėlė klausimą, ar yra skirtumas tarp valdžios paskirtos mirties bausmės ir tiesiog nesuteikiamos tinkamos medicininės pagalbos įkalintam žmogui. Pasak A. Kubiliaus, skirtumas – tik cinizmo lygyje. Jis taip pat paminėjo ir A. Navalno, kuris sąmoningai kankinamas uždarant jį į kalėjimą kalėjime, istoriją. Palyginus šiuos atvejus, visiškai nesiskiria Kremlius ir dabartinė Tbilisio valdžia.

Džiugu, jog Lietuva yra visai kitame krante, tačiau gana apgailėtinai atrodo opozicijos ir netgi Prezidento bandymai pritempti ir eskaluoti Lietuvoje nutikusią nelaimę, susijusią su kaltinimais vienam Seimo nariui. Bandoma tai paversti visos TS-LKD nuodėme.

R.Juknevičienė teigė, jog praėjusį savaitgalį teko keliauti po Lietuvą lankant bendruomenes ir žmonės supranta, jog tai nėra partijos istorija ir partija niekuo dėta.

Pasak politikų, gaila, jog opozicija nerodo iniciatyvų susijusių su Ukraina, jie nustumia labai svarbų istorinį momentą į šalį ir imasi primityvaus politikavimo ir, kaip jau ne kartą kalbėta, Lietuvos sisteminė struktūrinė problema – silpna ir intelektualiai nepasirengusi opozicija.

„Ji neįvertina Lietuvos žmonių sveiko proto ir Lietuvai iškylančių uždavinių, mes gyvename tikrai labai didelių, esminių istorinių lūžių laikotarpiu,“ – sakė A. Kubilius.

„Tai labai panašu į Putino Rusiją, tokia laikysena. Kodėl? Todėl, kad Putinas remiasi neapykanta. Karas šis yra neapykanta ukrainiečiams, neapykanta Vakarams, neapykanta demokratijai ir Ukrainos sėkmei, europinėms vertybėms. Lygiai taip pat ant neapykantos bando išvažiuoti tie, kuriuos mes čia kaire vadiname. Ne kairė jie. Čia tiesiog populistinė neapykantos grupė, kuri taip supranta politiką,“ – baigdama pokalbį sakė R. Juknevičienė.