EP nariai: Rusija labai aktyviai dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitiniame pokalbyje iš Briuselio aptarė Lietuvos bei pasaulio aktualijas.

ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė pasveikino kolegą su svarbiu pasiekimu: trečiadienį Europos liaudies partijos frakcijos posėdyje po kelių mėnesių ilgo svarstymo buvo vienbalsiai patvirtintas A. Kubiliaus parengtas dokumentas, kuris vadinasi „Planas Ukrainos pergalei. Ką mes turime padaryti“. Taip pat  frakcijos posėdyje labai sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis vyko trumpa diskusija.

Pasak EP narės, kitą savaitę Europos Parlamentas svarstys tai, kas įvyko Izraelyje – Irano surengtą raketų ir dronų ataką.

„Vakar mano vadovaujamoje Užsienio reikalų grupėje kalbėjome apie tai. Įvykiai Ukrainoje ir Izraelyje kai kam labai sunkiai susijungia į bendrą vaizdą. Ukrainos pergalė ir mūsų ryžtas padėti Ukrainai yra labai susiję su tuo, ką daro Iranas Izraelyje. Europos Sąjunga dabar apsupta dviejų karų, tuos abu karus aš matau kaip vieną. Eskaluoja ir juos skatina dvi aljanse esančios diktatūros: Rusija ir Iranas. Iranas taip padarė tik todėl, kad blogėja padėtis Ukrainos fronte, o Rusijai lyg ir sekasi. Svarbu ir padėtis Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir nepasiruošusi reaguoti Europos Sąjunga“, – svarstė R. Juknevičienė.

A.Kubilius pritarė, kad sąsajos labai aiškios: jei Vakarai demonstruoja savo silpnumą Ukrainoje, džiaugiasi ne tik V. Putinas, iš karto galvas kelia Iranas, gali kažką daryti Kinija ir Šiaurės Korėja. Pasak europarlamentaro, Vakarai turi stiprią ekonomiką ir silpną politinę valią.

„Tam, kad pabandytume Vakarų ekonominę galią susieti su politine valia, mes pasiūlėme, kad Europos Sąjunga po dviejų metų patirties, kaip jai sekėsi ar nesisekė remti Ukrainą, kai parama suteikiama per maža, lėtai, kai parama tik leidžia atlaikyti puolimą, Europos Sąjunga turi turėti planą, kaip pasiekti Ukrainos pergalę“, – pažymėjo EP narys. Pasak jo, turi būti labai aiškiai įvertinta, ko reikia pergalei, kur ir kada tai bus pagaminta, kiek tai kainuos. Per metus reikia šimto milijardų eurų.

Jo įsitikinimu, viskas pasaulio istorijoje jau atrasta. 1941 m. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pavedė savo kariuomenės vadovybei parengti pergalės planą, nors JAV dar nedalyvavo kare, tačiau jau buvo aišku, kad to neišvengs. Per tris mėnesius buvo parengtas absoliučiai tikslus planas, kurio pagalba pasiekta pergalę.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, kai Ukraina pralaimi, Europai tai yra tas pats, kad mes pralaimime.

„Ukrainos pralaimėjimas gali būti absoliučiai egzistencinis pralaimėjimas visiems Europos Sąjungoje. Aš išdrįsau pasakyti tiems, kurie iki šiol galvoja ar labai bijo, kad karas neateitų iki jų, kad jei Europa ir sugrįš į tas senas ribas, kuriose ji kažkada labai saugiai ir gerai gyveno iki 1990 m., jie galės išsigelbėti nuo karo. Tokio galvojimo yra Vakarų visuomenėse. Ir bendro supratimo, ką reikštų V. Putino laimėjimas šitame kare, mes dar neturime. Čia mūsų laukia didelis darbas“, – akcentavo europarlamentarė.

Jos įsitikinimu, tai labai susiję su prezidento rinkimais Lietuvoje.

„Turime patirties rinkimuose Slovakijoje. Tuoj bus rinkimai Kroatijoje, kur vyrauja labai naudingi Rusijai naratyvai. Panašiu keliu eina Moldova, Sakartvelo. Kremlius naudoja taikos kortą. Tie, kurie nori padėti Ukrainai laimėti, vadinami karo šaukliais. Tie, kurie nori derybų su V. Putinu ir nustoti remti ginklais Ukrainą, yra taikos šalininkai. Lietuvoje aš jau mačiau panašias mintis interviu su I. Vėgėle. Kai atvirai drįstama kalbėti Baltarusijos klausimu, kai pasako, kad išvytų S. Cichanouskają iš Lietuvos – tai kremliaus naratyvai“, – sakė R. Juknevičienė.

EP narys A. Kubilius pritarė, kad apie tai reikia garsiai kalbėti ir į tai reikia reaguoti. Kitą savaitę EP svarstys ir balsuos dėl vienos iš paskutinių rezoliucijų, skirtų Rusijai, joje kalbama apie Rusijos įtakas.

„Aš kalbėjau posėdžių salėje ir pasiūliau, kad atsakas turi būti toks, kad mūsų rinkėjams padėtų suprasti, kas yra kas. Dabar visi labai gražiai kalba apie taiką ir V. Putinas kalba apie taiką. Mano siūlymas buvo toks, kad reikia labai aiškiai įvardinti aštuonis ar dešimt kriterijų, pagal ką, mūsų manymu, galima atpažinti Rusijos hibridinio informacinio karo agentus, kurie kalba kremliaus naratyvais. Taip juos ir vadinti – jie yra kremliaus hibridinių karų agentai. Ir skelbti tokią informaciją“, – pabrėžė europarlamentaras.

Pasak EP narės, niekas nežino, kokia bus situacija, kai rinksime Prezidentą, kokia bus situacija birželio mėnesį, kai rinksime Europos Parlamentą, kokia bus situacija per LR Seimo rinkimus. Prezidentas renkamas penkeriems metams, Europos Parlamentas – taip pat penkeriems metams.

„Pirmą kartą istorijoje Rusija labai aktyviai dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose. Nuo to priklauso Europos Komisijos sudėtis, kaip atrodys Vadovų taryba. Prezidento rinkimuose aš visada balsuodavau įsivaizduodama kokio reikia Prezidento, kad dienos X nebūtų. O jei būtų, tai kas yra tas, kuris parodytų stuburą, kuris tikrai neišduotų, nepabėgtų ar nepradėtų svyruoti ir blaškytis, ir nebūtų koks nors slaptas kremliaus draugas“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

A.Kubiliaus teigimu, turime stiprinti savo gynybą, o šios sudėtinė dalis yra politiniai lyderiai.

„Prezidento vaidmuo, esant dienai X, yra labai reikšmingas. Ir kai kurie sprendimai: skelbti karo padėtį ar mobilizaciją – yra jo asmeniniai sprendimai, kuriuos po to tvirtina LR Seimas. Prezidentas yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas. LR Seimas negali pats, be Prezidento, paskelbti karo padėties. Prezidento charakteris ir jo asmens bruožai pasidaro ypatingai svarbūs. Apie Ingridą Šimonytę galiu pasakyti, kad ji tikrai su stuburu. Žinome, nes kartu dirbome. Deja, bet Gitano Nausėdos savybė yra vėjarodės: kaip vėjas pučia, taip ir pasikreipia. I. Šimonytei niekaip netinka tokie žodžiai, kaip melas. Su G. Nausėda atėjome į tokį laikotarpį, kai prezidentinis melas lyg ir tampa norma. O kas, jeigu karas rytoj? Klausimas pasidaro labai aktualus. Ir atsakymą į tą klausimą turėsime duoti per rinkimus. Man atsakymas yra aiškus: jei karas rytoj, kas turi būti Prezidentu“, – dėstė EP narys.

R.Juknevičienė paantrino, kad V. Putinas visada turi pagundą bandyti bent kiek silpną vietą vienoje ar kitoje valstybėje. Jis neina ten, kur žino, kad bus atsakas, todėl svarbu, kad .

Prezidento postą užimantis asmuo būtų su stuburu, protu ir patirtimi.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: