EP nariai: „Rusijai ypatingai svarbūs Europos Parlamento rinkimai dėl Ukrainos ir Rusijos klausimų”

Šioje savaitės vaizdo apžvalgoje – vienoje paskutinių šią kadenciją – europarlamentarai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė nutarė daugiausiai dėmesio skirti tam, kas šiuo metu aktualu Europos Parlamente, apie ką rašo „Politico“, kuo domisi kitų šalių žiniasklaida, ekspertai – kaip Rusija dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose.

EP nariai teigė norintys koncentruotis ir į tai, kaip Rusija dalyvauja Lietuvos rinkimuose, kurių šiais metais bus net treji.

„Kremliui patys svarbiausi Prezidento bei EP rinkimai. Lietuvos ekspertai, politologai, žiniasklaida vengia šitos temos. Aš negirdžiu apie tai diskutuojant, aiškinant žmonėms, kokie Rusijos interesai, kokiais metodais ji rinkimuose dalyvauja. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėdama šią savaitę Atėnuose, pirmą kartą iš tokio aukšto rango politikų atvirai perspėjo visą Europą, kad Europos Parlamento rinkimuose Rusija dalyvauja labai tiesiogiai, jau ne tik pradėjusi karą ar sukėlusi sumaištį Europos kontinente“, – sakė R. Juknevičienė.

EK pirmininkė U. von der Leyen įvardijo tris partijas: Alternatyva Vokietijai (AFD), Marine Le Pen partija Prancūzijoje ir Konfederacija Lenkijoje, kuri buvo viena iš ūkininkų streikų organizatorių. Tai, pasak EK pirmininkės, yra V. Putino draugai, o tokių partijų kiekvienoje valstybėje yra ir daugiau.

EP narys A. Kubilius pasiūlė paskaityti kai kuriuos jų ankstesniais metais parašytus tekstus šiuo klausimu.

„2014 metais buvome parašę memorandumą „Rusijos sulaikymo minkštoji strategija“, kurioje daug kalbėjome apie Rusijos minkštųjų galių strategiją. Tada nebuvo tokių terminų, kaip hibridinės atakos ar hibridiniai puolimai. Vėliau, 2018 metais, pats padariau apžvalgą „Kremliaus hibridiniai karai prieš Lietuvą. Niekada nesibaigianti istorija “, kuri buvo paskelbta Lietuvos žiniasklaidoje. Mes turime tikrai daug patirties. Naiviai galvoti, kad jau pasibaigė kremliaus hibridiniai karai prieš mus, būtų saviapgaulė“, – pažymėjo EP narys.

Jis priminė, kad dar 2014 metais citavo vieną iš tokių Rusijos hibridinių karų architektų, Konstantiną Kosačiovą, tuometinį Dūmos deputatą, po to valdžiusį Rusijos hibridinių karų agentūrą „Rossotrudnichestvo“.

„Jis sakė, kas Rusijoje turi būti svarbu: turi būti svarbu ne tik, kaip okupuoti kariniu požiūriu vienas ar kitas teritorijas, bet kaip pradžioje okupuoti toje teritorijoje gyvenančių žmonių širdis ir protus. Štai su kuo mes ir susiduriame. Rusija nuosekliai siekia išnaudoti visas galimybes, ypatingai demokratinėje Europoje, atvirus komunikacijos kanalus tam, kad drumstų žmonių širdis ir protus, ir bandytų juos okupuoti”, – kalbėjo A. Kubilius.

Jo teigimu, galime matyti, kad Rusija dirba nuosekliai ir sistemingai, bandydama perimti politikus, partijas, net ir valstybes – taip pat ir Europos Sąjungoje.

Galima labai nesunkiai pamatyti: jei partija ar politikai imasi kai kurių veiksmų, kurie labai panašūs į Kremliui parašytą „partitūrą“, tai dažniausiai tokia partija ar tokie politikai ir yra Kremliaus agentai.

„Kaip mes dabar matome Lietuvoje ir Europoje, atsiranda vis daugiau politikų, kurie sako: mes už taiką, reikia baigti karą, bet tą karą reikia baigti labai paprastu būdu, reikia neduoti Ukrainai ginklų. Tai visiškas Rusijos scenarijus“, – pažymėjo politikas.

Pasak R. Juknevičienės, Lietuvos ekspertams visai naudinga paklausyti, ką kalba solovjovai, kad žinotum ir matytum, jog lygiai tą patį kalba Alternatyva Vokietijai, M. Le Pen, Lietuvoje – R. Žemaitaitis, E. Vaitkus, kuris surinko parašus ir dalyvaus Prezidento rinkimuose, bet siūlo išstoti iš NATO. Ji teigė įžvelgianti tokių gaidelių ir I. Vėgėlės kalboje, kai jis siūlo draugauti su A. Lukašenka.

„Aš noriu paminėti konkrečias pavardes. Europoje įvardintas Alternatyvos Vokietijai politikas Petr Bystron 2022 metais lapkričio mėnesį R. Žemaitaičio kvietimu atvyko į Lietuvą, po to savaitei dingo iš Lietuvos, jo pėdsakai nuvedė į Baltarusiją. Ir ko jis ten važiavo? Greičiausiai susitikti su visokiais Kremliaus kosačiovais. Aš stebiu debatus Europos Parlamente; tai būtent po šito P. Bystron vizito, Europos Parlamente atsigavo visa prorusiška retorika“, – sakė EP narė.

Jos teigimu, atrodo, lyg būtų atstatyti po 2022 m. agresijos nutrūkę saitai. Europarlamentarė svarstė, ar mes ne pernelyg nustūmėme šitą temą į šoną?

„Europoje dabar drąsiau kalbama apie Rusijos įtakas, nei pas mus Lietuvoje. Lietuvoje dėmesys nukreipiamas į kitas grėsmes. Nenustebčiau, jei po rinkimų Valstybės saugumo departamentas praneštų, jog Lietuvoje jie nepastebėjo Rusijos kišimosi į rinkimus“, – sakė R. Juknevičienė.

A.Kubilius apgailestavo, kad ginantis nuo tokių hibridinių grėsmių, Lietuvoje labai pritrūksta analitinių gebėjimų. Jo teigimu, reikia neužmiršti, kad okupuojant žmonių širdis ir protus, NATO 5-tas straipsnis ar vokiečių brigada neapgins. Todėl svarbu matyti visą panoramą ir pasidaryti išvadas bei pateikė Slovakijos pavyzdį.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, saugumo tarnybos dažnai priverstos nuo politinių procesų atsiriboti, kad neatskleistų paslapčių.

Bet mes – politikai, ekspertai, politologai, rinkėjai – turime analizuoti, nepasiduoti įtakoms. Ji kėlė klausimą, kodėl Rusijai reikia palankių kandidatų Prezidento rinkimuose? Pasak politikės, atsakymas labai aiškus.

„Mūsų Prezidentas važiuoja į Europos Sąjungos institucijas, sėdi prie apvalaus stalo ir dažnai turi veto teisę. Rusijai ypatingai svarbūs mūsų Prezidento rinkimai dėl Ukrainos ir Rusijos klausimų. Rusijai labai svarbu, kad prie to apvalaus stalo sėdėtų ne toks aktyvus žmogus, kuris paremtų Ukrainą. Kodėl R. Karbauskis sako, kad reikia kovoti prieš I. Šimonytę? Kremliaus tas pats interesas. Kremliaus interesas šituose Prezidento rinkimuose yra tas, kad jokiu būdu nelaimėtų I. Šimonytė“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Pasak A. Kubiliaus, kyla klausimas, kaip nuo to gintis – tas klausimas kyla ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai.

EP narys pasiūlė sudaryti galimybes patiems žmonėms daug efektyviau gintis.

„Demokratija turi ginti pati save. Dabar mūsų demokratinę sistemą išnaudoja Rusija kurdama sau palankius darinius. Aš matyčiau labai paprastą sprendimą: sutarti, kad kažkoks nepriklausomas Europos Parlamento parlamentinių tyrimų skyrius kiekvienais metais pradėtų skelbti Rusijos įtakos indeksą atskiriems politikams, partijoms, valstybėms pagal labai aiškius požymius. Pavyzdžiui, jei valstybės įsivedinėja užsienio agentų įstatymą, tariamai dėl skaidrumo, bet norima visas pilietines visuomenės organizacijas, kurios vienaip ar kitaip bendradarbiauja su Vakarų atitinkamomis organizacijomis, iš jų gauna paramą, kovoja už demokratiją, žmogaus teises, visas jas pavadinti užsienio agentų organizacijomis. Tokios rusiškos nuostatos bandomos plėsti Sakartvele, Kirgizijoje. Tai galėtų būti vienas iš akivaizdžių požymių, pagal kurį galėtum sakyti, kiek šita šalis yra įtakota Rusijos“, – kalbėjo A. Kubilius.

R.Juknevičienė pateikė Kauno mero V. Matijošaičio pavyzdį. Pasak jos, paaiškėję faktai, kad V. Matijošaičio įmonė net karinio tipo sankcionuotas prekes veža per Kaliningradą ir parduoda Rusijai – tai yra ryškiausias Rusijos sėkmės pavyzdys Lietuvoje.

„Tai žmogus, dirbęs sovietinėje vidaus reikalų sistemoje, atsakingas už ryšius su KGB, jis nebuvo tas, kuris gaudė vagis, jis buvo tas, kuris prižiūrėjo Sąjūdžio žmones, visokius neformalus, buvo KGB žmogus Vidaus reikalų ministerijoje, 1991 metais po Rugpjūčio pučo išėjęs į „verslą“, kai tuo metu Rusija KGB dalijo pinigus visiems saviems. Ir jiems – V. Uspaskichui,  R. Paksui, V. Matijošaičiui – buvo priesakas sugrįžti į politiką ir atlikti tam tikras užduotis“, – sakė EP narė.

Ji teigė, kad lieka tos pačios nuomonės, jog V. Matijošaitis buvo Rusijos operacija Kaune – sukompromituoti labiausiai patriotišką lietuvišką miestą.

Anot A. Kubiliaus, visiškai akivaizdu, kad per su Rusija susijusį verslą, ji kuria įvairius politinius darinius Lietuvoje. „Deja, bet Lietuvoje reikia kelti klausimą, koks yra skirtumas tarp rusiškų trąšų ir baltarusiškų trąšų“, – sakė jis.

R.Juknevičienė akcentavo, kad kol mes neįveiksime šito baisaus režimo, kuris okupuoja Ukrainą, okupuoja protus ir kišasi į Europos gyvenimą, kuris nori suskaldyti Europą, kuris sąmoningai ir atvirai remia kraštutinius dešiniuosius arba kairiuosius, kuris skleidžia neapykantos politiką, kad apskritai demokratijos susilpnėtų, tai bus nesibaigianti tema. Ji paragino neapsigauti, įjungti savo protus, mąstymą ir nepasiduoti.