EP nario A. Kubiliaus parengtame pranešime dėl ES santykių su Rusija brėžiama nauja kryptis

Europos Parlamento narys, nuolatinis Parlamento pranešėjas Rusijos klausimais Andrius Kubilius antradienį Strasbūre vyksiančiame plenariniame posėdyje pristatys pranešimą dėl Europos Sąjungos (ES) santykių su Rusija. Šis dokumentas brėžia iš esmės naują ES bendradarbiavimo su Rusija kryptį įvairiose srityse – ekonomikoje, energetikoje, demokratijos plėtroje ir kt. Europos Parlamento nariai antradienį po pietų diskutuos dėl A. Kubiliaus parengto raporto, trečiadienį bus balsuojama dėl dokumento priėmimo šioje plenarinėje sesijoje.

Europarlamentaras A. Kubilius pabrėžia, kad Rusija gali būti demokratiška, tačiau to naivu tikėtis, kol valdžioje yra V. Putino režimas.

„Šiandien prioritetas yra įgyvendinti tokią ES politiką, kuri padėtų atremti agresyvią Kremliaus politiką tiek Rusijos viduje, tiek ir išorėje. ES santykiai su Rusija yra svarbūs ne tik ES, bet ypač svarbūs ir Lietuvai, nes mums norėtųsi gyventi turint taikius, neagresyvius kaimynus, su kuriais būtų galima kalbėtis, tartis ir vystyti verslą, – pažymi europarlamentaras. – Tačiau tai priklauso nuo to, ar Rusija pajėgi grįžti prie demokratinio vystymosi kelio. Šis klausimas keliamas ir pranešime. Rusijos tauta niekuo nesiskiria nuo, pavyzdžiui, ukrainiečių ar baltarusių, siekiančių permainų ir demokratinio gyvenimo. Ukrainiečiai tai jau yra iškovoję. Manome, kad ir rusai pajėgūs gyventi demokratijoje. Tad keliame klausimą, ką ES gali padaryti, kad padėtų Rusijos žmonėms pasiekti šio svarbaus tikslo. ES strategija galėtų koncentruotis į tris kryptis – atkirčio politiką, sulaikymo politiką ir dialogo vystymą su demokratine Rusijos visuomene“.

Pirmoji dokumente įvardijama kryptis – atkirčio politika. Jos esmė – bausti dabartinį Kremliaus režimą už jo agresyvų elgesį tiek Rusijos išorėje, tiek viduje persekiojant politinius oponentus, nepriklausomą žiniasklaidą, visuomenines organizacijas.

Pasak A. Kubiliaus, ES ir visa demokratinė bendruomenė galėtų tai daryti efektyviau. Tam, kad ES šioje srityje veiktų efektyviai, ji turi mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energetinių resursų. Įgyvendinant Žaliąjį kursą Europa gali to pasiekti per 10 ar daugiau metų.

Antroji kryptis – sulaikymo politika, kurioje išdėstomos nuostatos, kaip ES turi atlaikyti ir išsivalyti nuo Kremliaus galimybių daryti įtaką Europos gyvenimui išnaudojant įvairias hibridines ir korupcines priemones.

„ES, norėdama Rusijos žmonėms padėti siekti permainų, pati turi būti apsaugota nuo Kremliaus korupcinių įtakų. Tam numatytos įvairios priemonės ir teisiniai instrumentai, kaip persekioti nešvarius Rusijos pinigus, Kremliui artimus oligarchus ir t.t.“, – teigia pranešimo autorius A. Kubilius.

Trečia kryptis, vadinamoji dialogo kryptis. Jos esmė – su Kremliumi dialogą reikia palaikyti tam tikrose srityse, kurios svarbios Europos Sąjungai ir taikai Europoje.

Tačiau A. Kubiliaus teigimu, žymiai svarbesnis yra strateginis dialogas su Rusijos visuomene, ieškant būdų, kaip tai visuomenei padėti išlaikyti motyvaciją permainoms, kurios yra reikalingos Rusijos transformacijai atgal į demokratiją ir europinį vystymosi kelią.

„Tam gali padėti ES sėkminga politika dėl tokių kaimynų kaip Ukraina. Ukrainos sėkmė, kurią ES gali padėti kurti per žymiai ambicingesnę integracijos politiką, gali būti stiprus įkvėpimas eiliniams rusams eiti tuo pačiu keliu. Taip pat siūlome ES jau šiandien kartu su Rusijos pilietine visuomene rengti tam tikrą strateginę viziją, kaip galėtų atrodyti ES santykiai su demokratine Rusija, ir ją skelbti viešai. ES demokratinei Rusijai galėtų pasiūlyti tam tikrus instrumentus – pavyzdžiui, bevizį režimą, laisvą prekybą, partnerystę vardan modernizacijos ir t.t. Tai būtų naudinga Rusijai ir jos žmonėms, tačiau ES to niekada nepasiūlys autoritarinio režimo valdomai valstybei“, – sako europarlamentaras.

EP narys A. Kubilius pažymi, kad šie trys esminiai dokumento elementai ir yra skirti svarbiausiam tikslui, Rusijos transformacijai į demokratiją.