ES pamokos po J. Borrellio vizito ir kodėl Lietuvoje vakcinavimo tempai spartūs

Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius, kalbėdami apie šios savaitės svarbiausius įvykius, pabrėžė, kad ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio gėdingas vizitas į Maskvą tapo reikšmingu lūžio tašku brėžiant kitokią ES politiką dėl Rusijos.

„Žiauroką“ Kremliaus pamoką Europos Sąjungai reikia išnaudoti planuojant politinę strategiją santykiuose su Rusija“, – sakė EP nuolatinis pranešėjas Rusijos klausimais Andrius Kubilius, kuriam tenka rengti oficialų EP raportą apie tai, kokia ES politika turi būti dėl Rusijos. Tikimasi, jog raportas bus parengtas iki Rusijoje rudenį vyksiančių Dūmos rinkimų.

R. Juknevičienė pažymėjo, jog A. Kubilius buvo giriamas EP Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos posėdyje už pristatytą 10 punktų planą ir konkrečius pasiūlymus, kaip reikia elgtis santykiuose su Rusija.

„10 punktų planą aš pasiūliau kaip tam tikrą veiksmų sintezę žiūrint tiek į artimiausią, tiek į vidutinį, tiek į ilgalaikį laikotarpį, – kalbėjo A. Kubilius. – Trumpuoju laikotarpiu svarbiausias klausimas yra sankcijos Rusijos režimui, apie kurias ėmė kalbėti ir pats J. Borrellis, grįžęs iš Rusijos, nors iki tol jis nebuvo sankcijų šalininkas. Vidutinio laikotarpio vienas iš svarbiausių tikslų yra atnaujintas aljansas su naująja JAV administracija. Panašu, kad suvokimas, jog Rusija gali transformuotis į demokratiją ir kad jai reikia padėti tai padaryti, tampa bendru matymu. Ar pavyks vidutiniu laikotarpiu paveikti Rusijos režimą? Aiškiai matome, jog, viena vertus, Rusijos tauta seka Baltarusijos pėdomis, tačiau, kita vertus, Putinas eina Lukašenkos keliu ir galbūt jau aplenkė jį savo žiauriomis akcijomis. Iškyla didžiausias klausimas, apie kurį dar mažai kalbama, kaip atrodys Rusijos Dūmos rinkimai rudenį, nes Lukašenka prezidento rinkimus pavogė, todėl yra daug tikimybės, kad tą patį darys ir Putino režimas“.

Pasak R. Juknevičienės, iš dalies Putinas jau pavogė demokratinius rinkimus, nes į kalėjimą pasodino opozicijos lyderį Aleksejų Navalną.

„Ilguoju laikotarpiu svarbu daryti viską, kad Rusijos režimui „skaudėtų“ jei bandys vogti rinkimus arba kitaip varžys žmogaus teises, sodins opozicijos lyderius arba juos nuodys. Turime numatyti priemones, kurios padėtų Rusijos žmonėms patikėti, kad jie gali siekti permainų, kurios priartinų prie europietiško gyvenimo lygio. Todėl labai svarbi mūsų politika dėl Rytų partnerystės šalių: Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos, o iš kitos pusės – Baltarusijos. ES jau dabar galėtų nubrėžti viziją, kaip jos santykiai atrodytų su demokratine Rusija. Nesvarbu, ar tai įvyktų po metų, penkerių ar vėliau, bet jau dabar galima rodyti, kokie tai būtų santykiai. O tai yra bevizis režimas, laisva prekyba ir kitos priemonės, – kalbėjo A. Kubilius. – Didžiausia problema šiandien yra tikėjimo klausimas. Vakarai iki šiol dar vis netiki, kad Rusija gali būti kitokia, ir netiki, kad Vakarai gali padėti Rusijai keistis“.

Parlamentaras  taip pat pabrėžė, jog netgi Lietuvos diplomatiniam elitui trūksta tikėjimo, kad net ir būdami maži galime padėti Vakarams keisti jų požiūrį į Rusiją.

R. Juknevičienė pritarė, jog negalime likti užsisklendę savo „burbule“ įtikinėdami save ir burnodami ant ES, jei ji ne taip elgiasi, ar kažkas mūsų negirdi, tačiau patys nelabai ką nors ir darome. Todėl reikia turėti dideles svajonę – Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko, kuri neįmanoma su Lukašenka arba su Putinu, tačiau įmanoma su demokratinėmis valstybėmis. 

EP nariai diskusiją tęsė apie ES vykstančią vakcinaciją nuo COVID 19. R. Juknevičienė pabrėžė, jog diskusijų metų buvo užsiminta apie per greitą suvaržymų atpalaidavimą, dėl kurio jau ne viena šalis padidėjus naujų susirgimų skaičiui turi užsidaryti pasitikdama trečią pandemijos bangą. Parlamentarė taip pat pridūrė, jog ES sprendimas vakcinas užsakyti centralizuotai buvo ypač naudingas mažoms ir menkesnius finansinius resursus turinčioms šalims, tokioms kaip Lietuva.

„ES yra kaltinama, jog Didžioji Britanija arba Izraelis lenkia ES pagal paskiepytų žmonių skaičių, tačiau dėl to gali būti apmaudu tik didžiosioms ES šalims, tokioms kaip Vokietija, kuri pati gamina vakcinas ir dabar būtų tarp pirmaujančių šalių pasaulyje. Tačiau solidarumo principas leidžia Lietuvai atrodyti labai tvirtai tarp visų ES valstybių pagal vakcinacijos greitį“, – kalbėjo R. Juknevičienė

ES vakcinacija prasidėjo vėliau siekiant galutinai įsitikinti vakcinų saugumu. Šiandien didžiausia problema yra jų gamyba. Deja, pajėgumų, kurie galėtų tenkinti visą didžiulį vakcinų poreikį, kol kas dar nėra. R. Juknevičienė priminė, jog apie tai savo kalboje sakė ir Ursula Von der Leyen, tačiau apie „Sputnik“ nieko neužsiminė.

„Daug žalos padarė konfliktas su vakcinų gamintoju „AstraZeneca“, kuris netgi buvo priverstas atskleisti savo tiekimo sutartis. Politinio požiūrio geografija į vakcinaciją skiriasi. Kraštutiniai kairieji teigia, jog vakcinos – tai yra bendras sukurtas  gėris, ir  jos priklauso visiems, todėl nereikia vertinti intelektinės nuosavybės ir gaminti jas gali visi. Kraštutiniai dešinieji vakcinų trūkumą išnaudoja kaip kortą euroskepticizmui, neva, viską žlugdo Europos Komisija ir viskas yra blogai, tuo pačiu girdami „Sputnik“ vakciną bei vertindami ją kaip išsigelbėjimą. Tačiau didžioji dauguma vis dėlto remia EK atliekamą darbą, ir kalbėdami apie klaidas reiškia solidarumą“, – sakė R. Juknevičienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad virusas neturi sienų, todėl ES kuriama speciali programa, kuri padėtų kitoms, ne ES šalims greičiau vykdyti vakcinaciją, nes tik tokiu būtų galima sustabdyti viruso mutacijas.

Baigdamas pokalbį A. Kubilius priminė šios savaitės pokalbį su Ukrainos Ministru Pirmininku Denisu Šmygaliu, iš kurio paaiškėjo, jog, deja, bet pandemija yra ir hibridinio karo instrumentas, kurį labai sėkmingai išnaudoja Rusija, savo vakcina skiepydama užgrobto Donecko gyventojus, tam, kad sukeltų pavydą Ukrainai. Tačiau Ukraina griežtai atsisakė rusiškos „Sputnik“ vakcinos ir jau greitu laiku vakcinas gaus iš ES. R. Juknevičienė paminėjo, jog Baltarusija kaip tik skiepijimui naudos tik rusišką „Sputnik“ vakciną.

Pokalbį parlamentarai baigė linkėdami gražios žiemos, sveikatos ir kantrybės.