Europos Parlamentas rinkimams artėjant

Laima Andrikienė

Europos Parlamento narė

Žinojome, kad Rusija bandys kištis į Europos Parlamento rinkimus. Vienus politikus, visuomenės veikėjus ir žurnalistus pirks, kitus šantažuos, trečius, jai patogius, rems. Kremliaus trolių armija jau seniai pakilusi į kovą prieš Europos elfus. Vyksta negailestingas karas už žmonių protus. Informacijos apie hibridinį karą arba kaip atpažinti, identifikuoti Rusijos trolių „fermų“ skleidžiamą melą ir dezinformaciją vis daugiau. Ir to tikrai reikia.

Pastarųjų savaičių naujienos iš Europos Parlamento – akivaizdūs įrodymai, kad Rusija aktyviai veikia, bandydama paveikti Europos viešąją nuomonę. Artėjant rinkimams tokių bandymų tik daugės. Vasario 20 d. Europos Parlamento Žaliųjų frakcija surengė viešus klausymus provokuojančiu pavadinimu „Politiniai baudžiamieji persekiojimai Baltijos šalyse“. Žaliųjų frakcijoje yra tik 52 Europos Parlamento nariai iš 18 valstybių, tarp jų – ir Lietuvos atstovas Bronis Ropė. Tarp esamų ir buvusių Latvijos bei Estijos europarlamentarų, dalyvavusių renginyje – ir tie, kurie prieš keletą metų vyko į Krymą su tikslu legitimizuoti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, taip pat tie, kurie kartu su Rusijos politikais vyko į Siriją paremti prieš savo žmones kariaujančio Bašaro al-Asado.

Renginio metu buvo platinamas Rusijoje išleistas leidinys rusų kalba apie neva vykdomus politinius persekiojimus ir politinius kalinius „pribaltikoje“, kuriame – ir nuotraukos iš 1991 m. sausio 13-osios įvykių, mūsų žmonės po sovietų tankais ir kaltinimai Lietuvos valdžiai neva ji nužudė savo žmones. Ciniškas, atviras tyčiojimasis iš visko, kas mums brangiausia, mūsų demokratijos ir mūsų atkurtos valstybės šmeižimas. Tarp kalbėtojų programoje buvo skelbiami ir du Lietuvos piliečiai – A. Petrulis, pristatomas kaip Algirdo Paleckio gynėjas (vietoje jo dalyvavo G. Grabauskas, pristatytas kaip Socialistinio liaudies fronto pirmininkas), bei V. Titovas, buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, savivaldos rinkimuose siekiantis Klaipėdos miesto mero posto. Buvo ir „žmogaus teisių ekspertai“ iš Rusijos Kaliningrado srities.

Tokį renginį galima ir reikia vertinti vienareikšmiškai – kaip bandymą klastoti istoriją, skleisti fake informaciją, atvirą melą apie mažumų teises ir minties laisvę ES valstybėse narėse, siekiant pateikti situaciją Baltijos valstybėse taip neva padėtis esanti tokia bloga, kad ją svarstyti ėmėsi net Europos Parlamentas! Melas! Tai buvo viso labo Kremliaus tarnybų renginys, ir atakos smaigalyje šį kartą buvo Baltijos valstybės. Bjauru, kad prie to prisidėjo ir Lietuvos piliečiai.

V.Putino artimo bendražygio dukra – EP darbuotoja

Vasario 25-osios naujiena – V. Putino spaudos atstovo D. Peskovo dukra, Jelizaveta Peskova, dirba/stažuojasi Europos Parlamente. Ji turi – bent jau teoriškai – prieigą prie EP dokumentų, galimai ir slaptų. Europarlamentaras, kurio biure ji stažuojasi, yra Aymericas Chauprade, prancūzas, EP Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo bei gynybos pakomitečio narys. Šis europarlamentaras yra EP Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europoje frakcijos, kurioje yra 41 europarlamentaras iš 7 ES valstybių, narys. Šioje frakcijoje darbuojasi ir Lietuvos atstovas R. Paksas, joje ES naudai „triūsia“ ir V. Putino garbintojas britas N. Farage.

A.Chauprade buvo vienas iš tų, kurie vyko į Krymą paremti Kremliaus surengto „referendumo“ dėl Krymo statuso, Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos įteisinimo. Kraštutinis, radikalus dešinysis, buvęs „Nacionalinio fronto“ lyderės, V. Putino remtos Marine Le Pen, patarėjas. Jis pasisako prieš sankcijas Rusijai, o prieš keletą metų aršiai puolė Prancūzijos vyriausybę, kai pastaroji, Europos Sąjungai spaudžiant, atsisakė rusams parduoti „Mistral” karo laivus ir pardavė juos Egiptui. J. Peskovos darbas EP – nemalonus faktas, tačiau gerai tai, kad jis tapo žinomas. EP tarnyboms teks atsakyti į daugelį klausimų…

Rusijai nepatinka Europos Sąjunga

Rusijai nepatinka Europos Sąjunga. Tai mes, lietuviai, žinojome nuo pat Lietuvos pastangų tapti Europos Sąjungos (ES) nare pradžios. Taip, būtent taip – nepatinka ne tik NATO, bet ir ES, labai nepatinka Baltijos, Vidurio Europos valstybių integracija į ES. Rusija taip atkakliai siekė dalyvauti mūsų didžiosios privatizacijos procesuose, kad įsitaisytų mūsų viduje dar prieš Lietuvai tampant ES nare, kad ėmėsi ir agresyvių metodų. Šnipinėjimas, papirkinėjimas, gąsdinimai, Lietuvos politikų šmeižimas, provokacijos – visas poveikio priemonių arsenalas buvo parengtas ir įgyvendinamas šiems tikslams pasiekti. Rusija bandė paimti ir mūsų strateginių, su mūsų valstybės saugumu susijusių, sektorių gabalus, tačiau Kremlius išsilaužė dantis, pralaimėjo.

Rusijai Europos Sąjunga nepatinka ir dabar, nes tos 28 valstybių „šluotos“ perlaužti ji nepajėgia. Kiekvieną šluotos rykštelę Rusija įveiktų, tačiau visos kartu yra kietas riešutas. Rusijai būtų daug patogiau tartis atskirai su Vokietija ar Ispanija, ar Kipru, tačiau ES vieningos rinkos taisyklės mus nuo to saugo. Apstu bandymų apeiti tas taisykles, rasti landų, bet niekam demokratiškoje Europoje nepatiktų rusiška tvarka ar – tuo labiau – Rusijos dominavimas. Rusijai nepatinka ES sukurta laisvės ir demokratijos, laisvo piliečių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimo erdvė, kuri yra atidžiai saugoma ES taisyklių ir įstatymų. Rusijai labai nepatinka Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos integracija į Europos Sąjungą, šių valstybių siekis tapti ES narėmis.

Kas patinka Kremliui

Tačiau Rusijai labai patinka, pavyzdžiui,  Brexitas, aižėjantys ES ir JAV ryšiai, dešimtmečius stiprinę abipus Atlanto esančias ilgametes sąjungininkes, ES ir JAV. Kai tik Baltųjų rūmų šeimininkas išvadina ES priešu arba tokiu pat blogiu, kokia yra Kinija, tik mažesnės teritorijos, Kremliaus komentatoriai ploja katučių. Atsakau: nesulauksit! Rusijos ir Kinijos svajonė – pasaulio „deatlantizacija“, nukirsti ES ir JAV ryšiai, nauja pasaulio tvarka, Kinijos ir Rusijos dominavimas pasaulyje. Tam tikslui siekti pasitelkiamas visas arsenalas priemonių, tarp jų ­ – ir kišimasis į JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų prezidentų ir parlamentų rinkimus. Artimiausias taikinys – Europos Parlamento rinkimai.

Niekam ne paslaptis, kad Kremliui patinka tokie ES valstybių politikai kaip prancūzė radikalė, Prancūzijos politinės partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen, britas, buvęs JK nepriklausomybės partijos lyderis ir vienas Brexito aktyvistų Nigelas Faragas, „Šiaurės lygos“ lyderis, dabartinis Italijos vicepremjeras ir Vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ir kiti. Ir toji simpatija yra abipusė: minėti vakariečiai žavisi V. Putinu ir vadina jį įkvėpimą keliančiu politiku ar apskritai politiko idealu, o V. Putinas priiminėja juos Kremliuje, artėjant nacionaliniams ar EP rinkimams su Rusija ar Kremliumi susiję bankai „pametėja“ jiems milijonus eurų. Meilė veikia ir duoda rezultatų, kurių išraiška – Brexitas, ekstremizmo ir radikalizmo augimas ES. Tarp instrumentų – ir nuolat provokuojamas ES valstybių supriešinimas, vienybės ardymas. Tam tikslui labai tinka tokie projektai, kaip Nord Stream ir Nord Stream 2, beje, planuose jau yra ir Nord Stream 3. Tam reikalui tinka ir žaidimas tokių politikų kaip Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, buvęs Italijos premjeras ir, atrodo, būsimasis Europos Parlamento narys Silvio Berlusconis, kai kurių kitų valstybių lyderių ambicijomis. V. Putinas flirtuoja su jais visos ES akivaizdoje.

Kas vienija europiečius

Tačiau yra ir tokių Rusijos veiksmų, kurie akivaizdžiai vienija europiečius, ir daro tai geriau, nei sugebėtų bet kokios Europos Parlamento rezoliucijos ar politiniai ES lyderių pareiškimai. Kremliaus agresija prieš Gruziją 2009 m. ar karinė agresija prieš narystės ES siekiančią Ukrainą 2014-aisiais, Krymo aneksija, karo veiksmai Rytų Ukrainoje buvo tai, kas paskatino ES susivienyti ir paskelbti sankcijas Rusijai, teikti iki tol nematytos apimties finansinę ir kitokią paramą Rusijos smurtą patyrusioms valstybėms. Sankcijos Rusijai pratęsiamos kas pusmetį, nepaisant atkaklių Kremliaus bandymų ir pastangų jas nutraukti.

Bandymas Jungtinėje Karalystėje nunuodyti tėvą ir dukrą Skripalius – dar vienas Rusijos pralaimėjimas. Ne tik todėl, kad Skripaliai liko gyvi, bet ir todėl, kad ES akivaizdžiai suprato, su kuo turi reikalą, ir kad pavieniui šio pavojaus neįveiksime, atsilaikyti galime tik veikdami išvien. Iš čia kyla iniciatyva nedelsiant nutraukti pasų, tiksliau – ES pilietybės pardavinėjimą Rusijos piliečiams, kuo ne vienerius metus plačiais mastais užsiėmė Kipras ir Malta. Tikiu, kad to pasieksime.

Taigi, ruoškimės Europos Parlamento rinkimams, bendrapiliečiai. Vardan tos Lietuvos. Ir mūsų Europos.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojame parsisiųsti:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: