Europos Parlamente – diskusijos dėl Ukrainos grūdų importo, ES strateginės politikos dėl Kinijos ir Rusijos režimo represijų opozicijai

Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius naujienas apžvelgė iš plenarinių posėdžių vietos – Strasbūro. Kol Lietuvos žiniasklaidoje pagrindinis dėmesys skiriamas šeimyninėms dramoms, politikai apžvelgė svarbiausius įvykius „Vakarų fronte“.

Pasak A. Kubiliaus, šią savaitę pagrindinės temos buvo: Prancūzijos Prezidento Emanuelio Makrono išsišokimas dėl Kinijos; Ukrainos grūdų importo klausimas centrinėje Europoje; Fit for 55  (Europos žaliasis kursas, kaip transformuoti ES ekonomiką ir visuomenę, kad būtų pasiekti klimato politikos tikslai ir iki 2030 m. grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc.).

Mums bene artimiausia tema ir arčiausiai „Vakarų fronto“ Ukrainos karo kontekste – grūdų importo klausimas. Kyla atgarsių dėl ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos, kurios šiuo metu Europos rinkoje tiek, kad nebelieka vietos vietiniams augintojams. Apie tai pradeda kalbėti ir kai kurių šalių politikai. Tai gali kelti sunkumų Ukrainos narystei ES. Neramu, nes ES šalys gali pradėti nerimauti dėl tokios didelės šalies narystės ir įsiliejimo į ES rinką. Reikia tikėtis, jog tas išgąstis praeis, kaip kadaise praėjo nerimas dėl pvz. lenkų darbo jėgos įsiliejimo į rinką, o didesnė pasiūla tiesiog leidžia rinktis.

„Ažiotažas dėl ukrainiečių grūdų šių dienų geopolitiniame kontekste atrodo prastai. Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje. Ši šalis iki karo ir dabar per metus užaugina apie 100 mln. tonų grūdų ir juos iš Odesos veždavo visam pasauliui. Visi pamename, kad prasidėjus karui Rusija sustabdė laivų tranzitą ir visą ukrainietiškų grūdų eksportą. Kas šiuo metu atrodo labai negerai – kad centrinė Europa, ta pati Lenkija, pagrindinė lyderė, kuri rėmė Ukrainą ir kitos šalys, stabdo grūdų išvežimą iš Ukrainos. Lenkijoje artėja rinkimai, taigi aštrėja konkurencija, kas labiau myli žemdirbius. O žemdirbiai (tą matome ir Lietuvoje, ir Europoje) labai gerai pajunta tokią situaciją ir kad ją galima panaudoti savo tikslais – gauti papildomų kompensacijų. Vakar Europos Komisija (EK) paskelbė skirsianti 100 mln. papildomų kompensacijų tokių šalių kaip Lenkija, kur vežami ukrainietiški grūdai, žemdirbiams, – dėstė A. Kubilius. – Ar yra problemų? Galbūt, bet jos nėra susietos su Ukraina. Jau metus vyko ir grūdų tranzitas per Lenkijos teritoriją, ir taip pat Ukrainos grūdai gali būti eksportuoti į ES Bendrąją rinką, po to kai prieš metus EK  priėmė teisingą sprendimą  (su latvio komisaro Valdžio Dambrovskio pagalba) ir atidarė galimybę Ukrainos prekėms patekti į Europos bendrąją rinką be kvotų ir be muitų. Taip padidėjo galimybės ukrainiečiams parduoti savo prekes. Bet tai jau galiojo metus – nuo karo pradžios. Kodėl dabar klausimas paaštrėjo? Kas čia įvyko? Atsakymai būtų du yra: pirma, Lenkijoje artėja rinkimai, antra, prasidėjus karui grūdų kainos pašoko (kviečių kaina buvo 200 dolerių už toną 2021 m. pabaigoje iki karo o prasidėjus karui pašoko iki 420 dolerių už toną) dvigubai. Po to pradėjo pamažu mažėti ir dabar jau artėja prie to lygmens, koks buvo prieš karą“.

A.Kubilius samprotavo, kad, matyt, žemdirbiai tikėjosi, jog grūdų kainos ir toliau augs, tačiau visos dėl karo pakilusios kainos (naftos, dujų, grūdų) krenta žemyn ir uždarbio, kurio buvo tikėtasi, nėra. Vis dėlto grūdų augintojai ir toliau uždirba daugiau nei prieš karą. Pasak politikų, dėl šios krizės galima įžvelgti ir Lenkijos valdžios kaltę, nes ji rudenį siūlė žemdirbiams grūdų neparduoti, o taip pat nesusitvarkyta ir su grūdų tranzitu kai į Afriką per Lenkiją vykti turėję grūdai pateko į rinką. Neramu, jog tokie dalykai gali pakišti koją, keisti nuotaikas ir kelti nepasitenkinimą ukrainiečiais, o ypač, jei bus įvelti hibridinio karo elementai.

R.Juknevičienė sakė dažnai sulaukianti klausimų, kodėl ES nepadeda šalims statyti sienų kovai su nelegalia migracija. Tai problema aktuali ir Lietuvai. Ir čia ledai juda. Europos Liaudies partijos (ELP), kuriai priklauso mūsų politikai, dauguma yra apsisprendusi ir šią savaitę buvo balsuojama dėl pataisos, kad šias sienas būtų leidžiama statyti ES pinigais. Politikė pasidžiaugė, jog mūsų Vyriausybė neišsigando nuomonių, kad tai nėra geras būdas gintis nuo neteisėtų migrantų ir siena jau yra pastatyta. Mūsų pavyzdžiu pasekė ir Suomija bei kitos šalys, turinčios išorinę sieną su Rusija. Tačiau tokie pasikeitimai EP nevyksta taip lengvai. Svarstant svarbų įstatymą dėl biudžeto ir priėmus pataisą, kai nebeliko ribojimų sienų statyboms, kairieji parlamentarai taip supyko, kad balsavo prieš viso biudžeto patvirtinimą. Dabar liko taip, kaip buvo.

„Kartais tos ideologinės diskusijos būna juokingos, nes tais pačiais mokesčių mokėtojų pinigais per nacionalinius biudžetus visos ES šalys, kurios turi išorines sienas, praktiškai sienas pastatė. Jokių kitų mechanizmų, kaip saugoti sienas niekas nesugalvojo“, – sakė A. Kubilius.

R.Juknevičienė siūlė rinkėjams artėjant kitų metų Lietuvos Seimo rinkimams pasižiūrėti, kaip balsuoja politikai tokiais visiems svarbiais klausimais.

EP įvyko proveržis dėl Kinijos. EP plenarinėje sesijoje vyko pagrindinė diskusija dėl ES strategijos Kinijos atžvilgiu. Pasak R. Juknevičienės, „iki tol Europa buvo švelnesnė. Tik JAV kelia labai daug klausimų ir jiems Kinija darosi praktiškai pagrindiniu iššūkiu, žiūrint strategiškai į ateitį. ES valstybės laikėsi įvairių pozicijų. Lietuva buvo labiau JAV pusėje. Žinome, kiek kilo triukšmo Lietuvoje dėl mūsų sprendimų Taivano atžvilgiui. Dabar jau panašu, kad ir dauguma ES valstybių supranta, ypač šio karo kontekste, kokia grėsmė pasauliui yra Kinija“, – sakė R. Juknevičienė, pridūrusi, kad sprendžiant iš ES vadovų pasisakymų greitai ES turės labiau realistišką ir į saugumą nukreiptą strategiją dėl Kinijos. Ir visą šią diskusiją sukėlė Prancūzijos Prezidento E. Makrono globalus pasisakymas palaikant Kinijos politiką. Tad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Būtent šis, pasak A. Kubiliaus, trigeris, ir sukėlė diskusiją Europos parlamente.

Šią savaitę Rusijoje 25 metams kalėjimo buvo nuteistas geras mūsų politikų bičiulis Vladimiras Kara-Murza, senos, kilmingos totorių giminės palikuonis. R. Juknevičienė kėlė klausimą, kodėl pasirinkta bausmė 25-eri metai. Galbūt dėl to, kad toks bausmės terminas asocijuojasi su Stalino bausmėmis už panašius dalykus. V. Kara-Murzos veikla prieš Putiną buvo labai efektyvi Vakaruose (pvz., Magnickio įstatymas už žmogaus teisių pažeidimus ir kt.). Ketvirtadienį EP vyko balsavimas dėl rezoliucijos šiuo klausimu. Pagrindinis jos klausimas – ką turi daryti Vakarai, matydami situaciją Rusijoje, nes, pasak A. Kubiliaus, dažnai išreiškiamo „gilaus susirūpinimo“ nebepakanka.

Rezoliucijoje rašoma, jog turi būti skelbiami visų teisėjų, dalyvaujančių tokiuose sprendimuose, pavardės ir jie privalo būti įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašus. Turi būti aišku, jog tokie sprendimai, kurių pasekmėje daromi nusikaltimai žmogiškumui – tarptautinės teisės pažeidimas – turi būti nagrinėjami specialiajame karo nusikaltimų tribunole. Už juos turi būti taikomos tokios pat bausmės, kaip ir už karo nusikaltimus.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojame parsisiųsti:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: