Europos Parlamento nariai ragina politikus neskatinti nusivylimo Europos Sąjunga nuotaikų

Dvidešimt keturi Europos Parlamento (EP) nariai iš įvairių politinių jėgų laišku, inicijuotu Lietuvos Europos Parlamento narių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės, kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vadovybę bei ES šalių narių lyderius.

            Laišką pasirašė Europos liaudies partijos frakcijos atstovai Radoslavas Sikorskis, Andrzej Halicki, Sandra Kalnietė, Liudas Mažylis, Aušra Maldeikienė, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos atstovai Juozas Olekas, Renew frakcijos narys Andrius Ansipas ir kiti parlamentarai.

            „Dalyvaujant Europos Parlamento nuotolinėse diskusijose su nerimu tenka klausytis ir stebėti tarp Europos politikų skleidžiamas nuotaikas, kad Europos Sąjunga netinkamai reagavo ir reaguoja į pandemijos plėtrą ir į prasidedančią ekonominę krizę. Tokių nuotaikų tenka girdėti ir Lietuvoje. Kremliaus propagandą stebinčios Europos atsakingos institucijos perspėja, kad tokias nuotaikas tarp europiečių labai intensyviai platina ir Kremlius, siekdamas skatinti euroskepticizmą  ir susiskaldymą tarp Šalių narių. Būdami dėl to sunerimę, kartu su Rasa Juknevičiene parengėme laišką Europos Sąjungos vadovybei ir surinkome kolegų EP narių parašus, ragindami matyti objektyvią tiesą: pandemija ir krizė yra milžiniškos, nepažintos, niekas nebuvo joms pasiruošę, bet Europos Sąjunga į iššūkius reaguoja efektyviai ir net operatyviau nei 2008-2012 metais. Tik ES galėtų būti efektyvesnė strateginėje komunikacijoje“, – teigia vienas laiško iniciatorių EP narys A. Kubilius.

Laiške jie ragina įveikti šią Europą užklupusią krizę pasitelkiant solidarumą ir neleidžiant įsivyrauti nusivylimo ir netikėjimo nuotaikoms. „Tai vienintelis būdas laimėti šią mūsų kartos kovą. Dabar nėra vietos ar laiko kaltinti vieniems kitus ir priekaištauti Europos Sąjungai“, – teigia EP nariai.

 Jie taip pat ragina neplatinti klaidingos nuostatos, kad ES ir jos institucijos – Europos Komisija ir Europos Taryba – neva netinkamai bei nepakankamai solidariai reagavo į pandemiją ir artėjančią ekonominę krizę bei siūlo tobulinti ES strateginę komunikaciją.

            Europarlamentarų laiške pažymima, kad „nėra jokių objektyvių priežasčių tvirtinti, kad reakcija į pandemijos plitimą ES lygmeniu buvo netinkama. Turime nepamiršti, kad sveikatos sektorius priklauso išimtinei ES valstybių narių kompetencijai. Taip pat visi privalome prisiminti, kad ES, palyginus su valstybėmis narėmis, tam turi nedidelį biudžetą (tik 1 proc. ES BVP). Būtent todėl ES gali atlikti tik ribotą vaidmenį teikiant realią paramą tokios krizės metu. Nepaisant to, šiandien ES pateikia daugybę sprendimų, įskaitant kelias bendrų būtinos medicininės įrangos pirkimų priemones.

            EP nariai atkreipia dėmesį, kad Šalys narės pradėjo dalytis turima medicinine įranga su labiausiai paveiktomis ES šalimis bei perimti pacientus gydymui.

            „Galime didžiuotis tuo, kad kai kurios valstybės narės (tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas) teikia svarbią dvišalę pagalbą Italijai ar Ispanijai, įskaitant įspūdingą teikiamą medicininės ir apsaugos priemonių kiekį, bei gydo pacientus iš tų šalių savo ligoninėse“, – pažymi laiške europarlamentarai.

            Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad šį kartą, kitaip nei 2008 m. krizės atveju, ES reagavo greitai ir ryžtingai, taip siųsdama raminančią žinią rinkoms. Pabrėžtina, kad Europos centrinis bankas paskelbė istoriškai didžiausią savo apimtimi 750 mlrd. eurų finansinės paramos planą, turintį pagelbėti šalims narėms patiriant finansinius sunkumus. Papildomi 410 mlrd. eurų bus prieinami Euro zonos narėms pasitelkus Europos stabilumo mechanizmą.

            Taip pat pažymima, kad „daugeliui valstybių narių suskubus įvesti laikiną karantiną ir sienų kontrolę, kad būtų užkirstas kelias tolesniam viruso plitimui, Europos Komisija ėmėsi veiksmų bendrosios rinkos veikimui užtikrinti atidarant vadinamuosius žaliuosius koridorius. ES taip pat veiksmingai prisidėjo palengvinant ES piliečių grąžinimą iš trečiųjų šalių“.

            Europarlamentarai taip pat susirūpinę, kad klaidingos ir nepagrįstos kritikos ES aktyviai skatina Kremlius.

„Išnaudodamas visus turimus plataus masto propagandos ir dezinformacijos instrumentus, Kremlius nuosekliai ir garsiai skelbia, kad Europos Sąjunga negeba išspręsti susidariusios krizės. Abejotinos kokybės ir tikslingumo humanitarinė pagalba, kurią Kremlius siunčia dėl krizės kenčiančioms ES valstybėms narėms, tik padeda jam siekti kuriamos propagandos tikslų“, – teigia europarlamentarai.

            Jie taip pat siūlo tobulinti ES strateginę komunikaciją, kadangi dalis Europos piliečių gali pasiduoti aktyviai propaguojamam nerimo ir nusivylimo jausmui.