Grybai dygsta arba ne, vieni randa, kiti – ne

Nors internetas mirga nuo nuotraukų apie surinktus grybus, jog juos galima nors vežimais vežti, tačiau, panašu, kad bent aplink Panevėžį aktyvus jų augimas dar neprasidėjo ir lieka tikėtis kažkokio proveržio per mėnulio jaunatį, kuris prasidės nuo penktadienio. Internete grybų fotografijų ir vaizdo įrašų daug, bet labiausiai tikėtina, kad kai kurie pagyrūnai kelia ankstesnių metų nuotraukas. Netgi viena pažįstamų berčiūniečių pora jau beveik prieš porą savaičių pasigyrė dviem krepšiais baravykų, nors, kiek žinoma, moteriškė bent du dešimtmečius miške net nebuvo.

Bene geriausias barometras, ar miškuose tikrai ir gausiai dygsta grybai, yra Panevėžio centrinis turgus. Bent antradienį jau apie 11 valandą dauguma prekeivių siūlė tik prieš kelias dienas rinktas voveraites ir jie visi vieningai už litrą šių nekirmijančių ir ilgokai išsilaikyti galinčių grybų prašė po 4 eurus. Kitokių grybų faktiškai nebuvo, tik keliose vietose buvo galima įsigyti šiek tiek kazlėkų, krūvelę raudonviršių, o viena moteris pardavinėjo poniabudes. Tiesa, viena žilaplaukė moteriškaitė jau turėjo rimtesnių grybų – apie dešimtį į krūveles ir indelius išdėliotų baravykų dozių. Pasiteiravus, kiek baravykai kainuoja, moteriškė, godžiai valgiusi, atrodo, cepelinus, paklausė, kuriuos grybus pirksiu. Atsakius, jog iš pradžių domina kaina, pardavėja pareiškė, kad jai atsibodo visiems atsakinėti ir paprašė leisti pavalgyti. Taigi šių grybų kainos išsiaiškinti nepavyko, todėl tikėtina, kad jų kaina potencialius pirkėjus ir atbaido. Trumpa kalbą nuklausęs vyriškis prasitarė, kad jau bent išvakarėse rinktų baravykų krūvelė buvo įkainota 10 eurų.

Pasižvalgius po Panevėžio rajono miškus, akivaizdu, kad grybai jau šiek tiek dygsta, tačiau negausiai. Bene įdomiausia yra tai, kad šiemet voveraičių randama net ten, kur jos ankstesniais metais beveik neaugdavo. Rimtesni grybai – baravykai, raudonviršiai ir net lepšiai dygsta tik tam tikrose nedidelėse vietose, deja, bet net kai kuriuose mažyliuose jau būna apsigyvenusių kirminų. Bet prisiminus vieno profesoriaus pamąstymus, jog šiek tiek sukirmiję grybai yra daug vertingesni už sveikuosius, nes kirminai yra grynas baltymas, galima į situaciją pažvelgti ir iš kitos pusės.

Apie Ramygalą irgi norint grybų jau galima rasti, tačiau daugiau tai vos ne vienetiniai egzemplioriai. Iš vienos aistringos grybautojos teko girdėti, jog girelėje (Pašilių-Krekenavos miške) pavyko rasti baravykų, tačiau tik vienoje vietoje, o Ancičkių miške baravykai dar tik kalasi. Po kelis baravykus bei raudonviršius randama ir Mėtitinių miške, tačiau nemažai šių grybų yra dar ir supeliję.

Šįkart apie uodus, sparvas, erkes ir kitus parazitus nekalbėsiu, nes kas jų bijo geriau lai neina į mišką, o pievagrybių nusiperka kur nors prekybos centruose. Tiesa, iš vaikystės prisimenu, kad tuomet šampinjonais ar paprasčiausiai čempionais vadinti šie grybai geriausiai dygdavo arklių ganyklose ir kuo arčiau „kakų“.

Beje, internete nuolat talpinamos įvairiausių grybų nuotraukos su klausimais ar jie valgomi. Bene paprasčiausias patarimas būtų, jei abejoji dėl kokio nors grybo – jo neimk. Bent anksčiau senoliai sakydavo, jog visi valgomi grybai, išskyrus voveruškas (dabar – voveraites) kirmija, todėl jei radai, kad ir nežinomų grybų ir jei nors vienas iš jų yra pakirmijęs gali juos drąsiai rinkti. Mat, pasak senolių, nuodo vengia net kirminai.

Labai stebina nuolat internete užduodami klausimai apie paąžuolius ir aitriuosius baravykus, kitaip kiškiabaravykius. Paąžuolis yra puikus ir vienas iš ankstyviausiai pradedančių dygti baravykinių šeimos grybų, bet jie yra labai linkę kirmyti. Šis grybas perpjovus ar vos prisilietus juoduoja, tačiau jį supjausčius ir per kelis kartus pamirkius šaltame vandenyje su žiupsneliu druskos, jis neatpažįstamai išbąla.

Iš pažiūros gražus su šviesiai rožine apačia aitrusis baravykas nėra nuodingas, tačiau dėl savo ypač kartaus skonio jis nėra valgomas, tačiau kai kurie gurmanai juos džiovina ir naudoja vietoje pipirų. Vieną kartą teko girdėti, jog sovietmečių kai įstaigų ar gamyklų kolektyvai autobusais grybauti važiuodavo į Šimonių, Labanoro girias ar Varėnos miškus, vienas vairuotojas grybautojų paprašė jam pririnkti kiškiabaravykių. Žmogus paaiškino, jog šiuos grybus trejetą mėnesių palaikius tarp druskos, visas kartumas dingsta…  Kaip iš tikrųjų yra, nežinau.

O svarbiausia – drėgmės yra, šilumos yra, tai ir grybų bus…

Gintautas SUBAČIUS

Autoriaus nuotr.