Į kovą su mikrobais: kada tinka antibiotikai, o kada jie gali pakenkti?

Kiek vėliau nei įprastai, tačiau gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas į Lietuvą atkeliavo. Išaugusį sergamumą pajuto ir vaistinės – vaistų peršalimui gydyti pardavimai pirmoje vasario pusėje išaugo trečdaliu, lyginant su paskutinėmis sausio savaitėmis. BENU vaistininkė Indrė Kolomyjskė pastebi, kad šiuo metu daugėja ir klientų, kurie be gydytojo recepto tikisi gauti antibiotikų peršalimui gydyti. Tačiau specialistė įspėja – virusinių infekcijų antibiotikai negydo, o neatsakingas jų vartojimas didina bakterijų atsparumą.

Kartu vaistininkė pataria, kaip saugotis mikrobinių susirgimų masinių susibūrimų metu.

„Bendraujant su klientais, susidaro įspūdis, kad dabar dauguma neturi laiko sirgti ir nori bet kokiu būdu kuo greičiau pasveikti. Deja, vis dar pasitaiko žmonių, kuriems pirmasis vaistas, užklupus peršalimui ar gripui, – antibiotikai. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad antibiotikai negydo virusinių infekcijų, tad ir gripo jais gydyti negalima. Infekcijos tipą gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus. Jei infekcija bakterinė – gydytojas gali paskirti antibiotikus jos gydymui. Vaistinėje antibiotikai parduodami tik su gydytojo išrašytu receptu“, – sako I. Kolomyjskė ir dalinasi esmine informacija, ką reikia žinoti apie antibiotikų vartojimą.

Virusinė ar bakterinė infekcija – kaip atpažinti?

Nors virusinių ir bakterinių infekcijų sukėlėjai skiriasi, pirmieji infekcijos simptomai gali būti labai panašūs, ypač kalbant apie viršutinių kvėpavimo takų, gerklės infekcijas. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, tačiau tam tikri simptomai gali padėti nuspręsti, ar pas gydytoją reikėtų skubėti kuo greičiau.

„Pirmiausia, žinokite, kad gripą sukelia virusai. Jeigu įtariate, kad susirgote gripu, būtina apsilankyti pas gydytoją, tačiau gydymui antibiotikų jums neskirs. Jeigu kamuoja peršalimo simptomai – sloga, kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas – gydymui reikėtų rinktis simptomus lengvinančius preparatus, gerti daug šiltų skysčių. Tačiau tai taip pat greičiausiai viruso sukelta infekcija. Jeigu kamuoja stiprus gerklės skausmas, kyla aukšta temperatūra – 38 laipsniai ir daugiau, nepasireiškia kiti peršalimo simptomai, gali būti, kad susidūrėte su bakterine infekcija, sukelta streptokoko. Tokiu atveju, būtina atlikti kraujo bei streptokoko tyrimą”, – apie virusų ir bakterijų sukeltas ligas kalba BENU vaistininkė.

Bakterijos dažnai sukelia ir tokias ligas kaip sinusitas, pneumokokinė infekcija, meningokokinė infekcija, Laimo liga ir kt. Verta žinoti, kad daugumą bakterijų mūsų organizmo imuninė sistema gali įveikti pati, tačiau sunkesniais atvejais ir ligai progresuojant, gydytojas greičiausiai paskirs antibiotikus.

Netinkamai vartojami antibiotikai gali ir pakenkti

Antibiotikai yra sintetiniai arba natūralūs vaistai, naikinantys bakterijas ar sustabdantys jų augimą. Jie taip pat gydo infekcijas, kuriomis serga žmonės, gyvūnai, kartais ir augalai. Antibiotikai nėra universalūs – tam tikri antibiotikai skirti kovoti su tam tikromis bakterijų rūšimis. Jie skiriasi savo chemine struktūra ir poveikiu bakterijoms. 

„Labai svarbu antibiotikus vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas – nenutraukti jų vartojimo anksčiau. Dažnu atveju antibiotikų poveikis pajuntamas greitai, savijauta pagerėja, tačiau tai nereiškia, kad liga įveikta. Būtina pabaigti vartoti vaistus tam, kad organizme būtų išnaikintos visos infekciją sukėlusios bakterijos. Jų neišnaikinus iki galo, bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams – kitą kartą antibiotikų poveikis joms nebus toks efektyvus“, – apie antibiotikų vartojimą kalba I. Kolomyjskė.

Taip pat labai svarbu vartoti tik tokius antibiotikus, kuriuos paskyrė gydytojas. Kaip minėta, kiekvienas antibiotikas skirtas vis kitai bakterijų rūšiai, todėl negalima gydyti ligos nuo ankstesnio susirgimo likusiais antimikrobiniais vaistais – galima dar labiau pakenkti organizmui. Apskritai, pabaigus antibiotikų kursą, likutį rekomenduojama atnešti priduoti į vaistinę. Atminkite, vaistų negalima išmesti kartu su bendromis atliekomis. 

Nepagrįstai vartojami antibiotikai sukelia atsparumą

Vaistininkė pažymi, kad pasaulyje antibiotikų vartojimas yra gana plačiai paplitęs. To rezultatas – didėjantis bakterijų atsparumas šios rūšies vaistams.

„Bakterijų atsparumas antibiotikams išsivysto tuomet, kai jie vartojami nepagrįstai – bandoma antibiotikais gydyti virusinius susirgimus. Taip pat per anksti nutraukus antibiotikų kursą. Įvykus genetiniams pakitimams, bakterijos išgyvena ir toliau dauginasi, veikiant antibiotikui. Tokiu atveju, kovai su jomis reikia pasitelkti stipresnius vaistus, galinčius turėti ir didesnį šalutinį poveikį“, – aiškina vaistininkė.

Antibiotikams atsparumą įgijusios bakterijos gali užtęsti ligą ar net sukelti mirtį. Taip pat didėja šių bakterijų paplitimas,  todėl jos gali sukelti infekcijas ir žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja.

„Tinkamam antibiotikų vartojimui svarbu laikytis visų gydytojų nurodymų: vartoti nurodytą dozę ir tokiu paros metu, kokiu paskyrė gydytojas. Kadangi antibiotikai naikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas mūsų organizme, kartu patariama gerti gerųjų bakterijų papildus. Tiesa, tarpas tarp antibiotikų ir gerųjų bakterijų preparatų vartojimo turėtų būti ne mažesnis kaip 1,5-2 val. – kad neslopintų vienas kito veikimo“, – moko BENU vaistininkė I. Kolomyjskė.

Kaip saugotis masinių renginių metu?

Bakterinės infekcijos dažniausiai plinta per rankas – paspaudus ranką ar palietus sergančiojo liestus daiktus. Todėl pagrindinė bakterinių susirgimų prevencijos priemonė – rankų higiena. Jeigu ketina lankytis masiniuose renginiuose, vaistininkė jums turi patarimų.

„Tokiuose masiniuose susibūrimuose kontaktas tarp žmonių yra labai artimas. Dažnai plauti rankų galimybės neturėsite, todėl rekomenduoju į rankinę įsimesti rankoms skirto dezinfekcinio skysčio. Jis naikina ant rankų esančias bakterijas, tad pasinaudokite juo bevaikštinėdami kelis kartus, ypač, jeigu imsite užkandžių ar valgysite pietus“, – pataria specialistė.

Virusai yra mažesni už bakterijas, todėl jie dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu – kosint ar čiaudint. Išvengti virusų sunku, tačiau I. Kolomyjskė pataria vengti būti arti žmonių, kurie kosčioja ar čiaudi. Taip pat dažnai dezinfekuoti rankas. Jeigu kosčiojat ar čiaudėjate pats, laikykitės etiketo – tai darykite į alkūnės linkį ar servetėlę, kad virusų neliktų ant delno. Žinoma, jeigu jaučiate, kad galite sirgti, geriausia būtų likti namuose ir neskleisti virusų.