IEVA VIRŽONYTĖ

„Rimtai į kūrybą pažiūrėjau prieš metus, kai mano eilėraščius pirmą kartą  išspausdino „Panevėžio balsas“. Šiandien kūrybą suprantu  kaip  saviraiškos priemonę, todėl rašau, norėdama išreikšti savitą požiūrį į pasaulį…“

Nakties kūrėjas

Girioje tarp medžių

Stebiu siluetą,

Stebiu minčių spiečių-

Siluetą-poetą.

Medžių lapai krenta,

Nušvito mėnulis,

Nušvito veidas kartą

Pro medžių viršūnes.

Siluetas rymo girioje,

Stebi statiką,

Stebi jį mėnulis upėje

Tik akimirką.

„Vien tik tiek tereikia!“-

Šaukia man poetas,

Šaukia: „Štai ko verkia

Liūdnas siluetas.“

Žiemos peizažas

Batas ant ledo.

Šalikelės pusnys,

Sužvarbę veidai,

Ryškus žibintas,

Apšalę stogai,

Krenta snaigės,

Danguj daug žvaigždžių

Ir šviečia mėnulis

Tarp debesų.

Guliu.