Ikimokyklinės įstaigos dalinasi patirtimi dirbant nuotoliniu būdu

Mėnuo, kaip mes dirbame nuotoliniu būdu. Šalyje paskelbus karantiną daug kam buvo įdomu išgirsti, o kaip ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai dirbs?   Ką, jie vaikus saugos žiūrėdami į ekraną? Dažnam, tai kėlė šypseną ir buvo pamiršta, kad mes ugdome, laviname, suteikiame vaikams pačias pirmąsias žinias, gebėjimus. Mūsų ugdomasis procesas vyksta visą dieną ir mes neturime, nei pertraukų, nei laisvų langų tarp pamokų. O pasiruošę turime turėti ne vieną ir ne du atsarginius planus. O, kaip visą tai per atstumą? Taip, be tėvelių geranoriško požiūrio, be jų noro bendradarbiauti mums būtų labai sunku.

 Nuotolinio darbo iššūkis sutelkė ne tik grupės komandą, bet ir visą pedagogų kolektyvą. Prieš pasirinkdamos nuotolinio darbo  būdus ir formas, išklausėme ne vieną vebinarą. Dėkui pedagogas.lt atrakinusiam, organizavusiam mokymus ir  suteikusiam mums šią galimybę. Mūsų pasirinkimas buvo feisbuko uždaros darželio grupės, bendravimas el. laiškais ir telefoniniai skambučiai. Feisbuko uždaras grupes pasirinkome todėl, kad jų pagalba tėveliams informaciją pateikdavome  nuolat, o naujų platformų kūrimas ir įsisavinimas užimtų daug laiko, o galimybių daugiau, nesuteiktų. Mūsų startas buvo jau antrąją karantino savaitę. Nudžiugino, kad tėveliai tai priėmė ir įsitraukė į mūsų siūlomas veiklas. O jų įvairiuose internetiniuose puslapiuose tikrai radome. Tik, mes, nusprendėme eiti savo keliu: filmuoti savo ryto ratus, veiklų pasiūlymus, mankštas, žaidimus. Ne vienos auklėtojos namai tapo filmavimo aikštelėmis, paprastas išmanusis telefonas – profesionalia filmavimo kamera, pati auklėtoja ir  prodiuserė, ir redaktorė,  ir režisierė, ir operatorė, ir kritikė. Viskas staiga atsidūrė tarsi po didinamuoju stiklu, jautiesi taip, jog kasdien laikytum egzaminą, vestum atvirą veiklą, kurią nuolat stebi priekabi egzaminatorių akis. Pasiruošti veiklai, jau nepakanka parašyti planą, apgalvoti  ir susirinkti priemones, dabar viskas kitaip. Dabar – parašai planą, pasirenki priemones (kaip žinia į namus neparsitemsi visko, ką naudojame darželyje), filmuoji save, nes niekas kitas to nepadarys, n kartų peržiūri, filmuoji iš naujo, kad vaikams pateiktum tik tai, kas reikalinga, aktualu. Įdomu vaikams pasiklausyti dainelių, padaryti mankštą su žinomu atlikėju, bet smagiau, kai į rytinę mankštą pakviečia judesio korekcijos pedagogė ir pasiūlo rožinę, kareivišką ar dryžuotą mankštą.  Kai tave kiekvieną rytą kalbina tavo auklėtoja ir pasiūlo pažaisti, išmokti naują raidelę, eilėraštį ar savo vardą užrašyti ant akmenukų. Šie mūsų įrašai nesurenka tūkstantinių paspaudimų „patinka“, bet po 20 nuolatinių sekėjų mes turime. Sulaukiame ir atliktų vaikų darbelių nuotraukų, įrašų su deklamuojamais eilėraščiais, sekamomis pasakomis. Tėveliai pasidžiaugia, kad siūlomos veiklos įtraukia visą šeimą, kad vaikai atsakinėja į auklėtojų užduodamus klausimus kitapus ekrano.

Nuotolinis darbas, nuotolinis mokymas, iššūkis visiems, tiek pedagogams, tiek ugdytiniams, tiek tėveliams. Kiekvieną naują patirtį reikia priimti kaip iššūkį, nebijoti klysti, o suklydus nenuleisti rankų, bandyti dar ir dar kartą. Šita pandemijos situacija mus paskatino mokytis ir tobulėti, įgytos žinios palengvins mūsų darbą sugrįžus į įprastą ugdymo vietą – darželį. Mes, dažnai norime, kad nieko mums nenutiktų, kad  viskas plauktų ramia įprasta vaga. Bet gyvenimas be sukrėtimų, nesuteikia mums galimybių išbandyti savo kūrybingumo, sugebėjimo prisitaikyti ir įveikti kliūtis.

Auklėtoja metodininkė Agnė Mačiulienė ir auklėtoja metodininkė Roma Padolskienė (Panevėžio lopšelis/darželis „Vaikystė“).


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: